Į rytus nuo Kongo Demokratinės Respublikos, kur gausu mineralų, konfliktas vyksta daugiau nei 30 metų, nuo 1994 m. Ruandos genocido.
Daugybė ginkluotų grupuočių varžėsi su centrine valdžia dėl galios ir galimo turto kontrolės šioje didžiulėje šalyje.
Nestabilumas kaimyninėse šalyse padarė niokojantį poveikį – žinoma, 1990-aisiais, kai du didžiuliai konfliktai, pavadinti Afrikos pasauliniais karais, nusinešė milijonų žmonių mirtį.
Kas vyksta Gomoje?
Sparčiai žengus į priekį regione, sukilėlių grupės M23 kovotojai pateko į Gomą – didelį daugiau nei milijono gyventojų turintį miestą Kongo DR rytuose.
Sienoje su Ruanda ir Kivu ežero pakrantėje tai yra svarbus prekybos ir transporto mazgas, pasiekiamas nuo kalnakasybos miestų, tiekiančių didelės paklausos metalus ir mineralus, tokius kaip auksas, alavas ir koltanas, kuris yra pagrindinė mobiliųjų įrenginių sudedamoji dalis. telefonai ir akumuliatoriai elektromobiliams.
Sukilėliai teigia dabar kontroliuojantys miestą, tačiau Kongo vyriausybė teigia, kad jos kariai vis dar laiko kai kurias svarbias vietas.
Kas yra M23?
M23 vadovauja etniniai tutsiai, kurie teigia, kad norint apsaugoti mažumų grupės teises, reikėjo imtis ginklo.
Jie teigia, kad kai kurių ankstesnių susitarimų dėl kovos nutraukimo nebuvo paisoma – jie pavadinti taikos sutartimi, kuri buvo pasirašyta 2009 m. kovo 23 d.
Netrukus po to, kai buvo sukurtas 2012 m., M23 greitai įgijo teritoriją ir užgrobė Gomą – poelgiai buvo sutikti tarptautinio priešiškumo ir kaltinimų karo nusikaltimais bei žmogaus teisių pažeidimais.
Ji buvo priversta pasitraukti iš Gomos, o vėliau patyrė daugybę sunkių pralaimėjimų nuo Kongo armijos ir JT pajėgų, kurios buvo ištremtos iš šalies.
Tada M23 kovotojai sutiko būti integruoti į armiją mainais už pažadus, kad tutsiai bus apsaugoti.
Tačiau 2021 m. grupuotė vėl paėmė ginklą, sakydama, kad pažadai buvo sulaužyti.
Ar Ruanda dalyvauja kovose?
Kaimyninė Ruanda praeityje nuolat neigė, kad remia M23, tačiau nuo 2012 m. JT ekspertai kaltino ją tiekiant ginklus, logistinę paramą ir net galiausiai vadovavimu sukilėliams.
Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybė, taip pat JAV ir Prancūzija taip pat nurodė, kad Ruanda remia grupuotę. Praėjusiais metais JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad iki 4000 Ruandos karių kovojo kartu su M23.
Sekmadienį paskelbtame pareiškime Ruanda aiškiai neneigė, kad remia M23, tačiau teigė, kad mūšiai prie jos sienos kelia „rimtą grėsmę“ jos „saugumui ir teritoriniam vientisumui“.
Ji pridūrė, kad Ruanda tapo atpirkimo ožiu, ir dėl pastarojo meto muštynių kaltino Kongo valdžios institucijas, sakydamas, kad jos atsisakė pradėti dialogą su M23.
Taikos procesas, kuriam tarpininkavo Angola ir kuriame dalyvavo Ruanda ir Kongo Demokratinė Respublika, praėjusiais metais lėmė paliaubų susitarimą, tačiau netrukus šis procesas žlugo ir kovos atsinaujino.
Koks ryšys su Ruanda?
Dabartinių kovų kilmė iš dalies siejama su genocidu Ruandoje 1994 m.
Apie 800 000 žmonių – didžioji dauguma iš tutsių bendruomenės – buvo išžudyti etninių hutu ekstremistų.
Genocidas baigėsi tutsių vadovaujamų sukilėlių pajėgų, kurioms vadovavo Paulas Kagame'as, kuris dabar yra prezidentas.
Bijodami represijų, maždaug vienas milijonas hutų pabėgo per sieną į dabartinę Kongo DR. Tai kurstė etninę įtampą, nes atskirtai tutsi grupei rytuose – Banyamulenge – jautėsi vis didesnė grėsmė.
Ruandos armija du kartus įsiveržė į Kongo Demokratinę Respubliką, sakydama, kad ji seka kai kuriuos asmenis, atsakingus už genocidą, ir dirbo su Banyamulenge ir kitų ginkluotų grupuočių nariais.
Po 30 metų trukusio konflikto viena iš hutų grupuočių – Demokratinės Ruandos išlaisvinimo pajėgos (FDLR), kuriai priklauso dalis asmenų, atsakingų už Ruandos genocidą, vis dar veikia Kongo DR rytuose.
Ruanda FDLR apibūdina kaip „genocidinę miliciją“ ir teigia, kad jos tolesnis egzistavimas Kongo Demokratinės Respublikos rytuose kelia grėsmę jos pačios teritorijai.
Ji kaltina Kongo valdžios institucijas dirbant su FDLR – kaltinimus Kongo DR neigia.
Tikėtina, kad Ruanda nepasitrauks iš Kongo DR, nebent ji įsitikins, kad FDLR nebekelia grėsmės nei sau, nei tutsi bendruomenėms rytinėje Kongo DR.
Tačiau ji plačiai kaltinama pasinaudojus konfliktu kaip būdu pasipelnyti iš Rytų Kongo Demokratinės Respublikos mineralinių išteklių.
Ką veikia JT taikdariai?
JT taikos palaikymo misija vykdoma nuo 1999 m. Dabartines pajėgas, žinomas kaip Monusco, sudaro daugiau nei 10 000 karių.
Tačiau iš jų tik pajėgų intervencijos brigadai leidžiama vykdyti puolamąsias operacijas prieš ginkluotas grupes. Būtent ši jėga padėjo nugalėti M23 2013 m.
Monusco buvo paprastų Kongo gyventojų pykčio taikinys, kuris mano, kad jis neatlieka savo darbo. Prezidentas Félixas Tshisekedi, manydamas, kad misija nepavyko, paprašė ją palikti iki praėjusių metų pabaigos.
Tačiau išvykimas atidėjo ir gruodį misija buvo pratęsta dar metams.
Pietų Afrikos vystymosi bendrija (Sadc), regioninė 16 šalių grupuotė, taip pat dislokavo karines pajėgas rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje, tačiau nesugebėjo sustabdyti sukilėlių.
Pietų Afrika pranešė, kad praėjusios savaitės pabaigoje per susirėmimus su sukilėliais žuvo devyni jos kariai, kurie bandė sustabdyti veržimąsi į Gomą. Taip pat žuvo trys Malavio kariai.
JT pranešė, kad Urugvajus neteko vieno iš savo karių, kurie priklausė Monusco pajėgoms.
(BBC)
Jus taip pat gali sudominti:
(„Getty Images“ / BBC)
Eikite į BBCAfrica.com daugiau naujienų iš Afrikos žemyno.
Sekite mus Twitter @BBCAfricaFacebook adresu BBC Afrika arba Instagram adresu bbcafrica
