## Estijos gynybos ministras perspėja: istorija kartojasi, privalome ruoštis karui
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur atvirai pareiškė, kad istorija linkusi kartotis, todėl būtina nuolat ruoštis galimam karui. Šiais žodžiais jis pradėjo savo kalbą didžiausioje Baltijos šalyse startuolių ir technologijų konferencijoje „Latitude59“, vykusioje Taline.
Nors Estija, Latvija ir Lietuva yra arčiausiai potencialaus agresoriaus esančios Europos valstybės, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kalbėdamas tarybos posėdyje šią savaitę, pabrėžė, kad šiandien Portugalija yra tokia pat Rusijos kaimynė kaip ir Estija. Anot jo, raketų skrydžio greitis toks didelis, kad geografinė padėtis praranda savo reikšmę.
Estija jau kitais metais planuoja gynybai skirti daugiau nei 5 procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Gynybos ministras H. Pevkur teigė, kad Estijai pasiruošti karinėms grėsmėms padeda anksčiau priimti sprendimai, susiję su verslo aplinkos supaprastinimu ir stiprios startuolių bendruomenės, kuri greitai reaguoja į rinkoje atsirandančius gynybos investavimo fondus, buvimu.
„Turime būti sumanesni, greitesni ir tikslesni už savo priešą. Privalome diegti pažangias technologijas ir kurti ateities sprendimus. Investuosime ne tik į amuniciją ar sunkiąją ginkluotę, bet ir į inovacijas. Šiais metais steigsime „Future Tech Command“ – padalinį, kuris bus atsakingas už naujų sprendimų kūrimą.
Stipriname paramą gynybos startuoliams, didiname paraiškų skaičių Europos Sąjungos fondams, kuriame rizikos kapitalo fondą. Tai yra mūsų būdas pasiruošti – ne tik kariniu, bet ir technologiniu bei ekonominiu požiūriu“, – teigė H. Pevkur.
Gynybos ministras pabrėžė, kad Estija kitais metais gynybai skirs daugiau nei 5 procentus BVP, nes puikiai supranta, kas yra karas, ir mano, kad geriau investuoti į pasiruošimą jam.
„Sukūrėme išmanią valstybę, atvirą ekonomiką ir dabar kuriame išmanią gynybą. Negalime pakeisti geografijos. Rusija ir toliau liks mūsų kaimynė. Tačiau mūsų atsakas – skaitmeninė valdžia, verslo ir žiniasklaidos laisvė, o prireikus – ir stipresni gynybos pajėgumai“, – žurnalistams sakė H. Pevkur.
Kalbėdamas apie Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį, ministras teigė, kad kiekviena Europos šalis turi būti pasirengusi JAV galimybėms pasitraukti iš Europos saugumo garantijų programos. Jo teigimu, Rusijos mąstysena nepasikeitė ir ji vis dar siekia kontroliuoti savo kaimynes.
Gynybos ministras teigė, kad įmonės turi būti lanksčios ir greitai reaguoti, nes kare naudojami technologiniai sprendimai labai greitai keičiasi, o šiuo metu perspektyviausia sritimi jis laiko dirbtinio intelekto sprendimus.
Taline meras pakvietė gyventojus į daugiabučio slėptuvę, pabrėždamas, kad miestai pradeda rūpintis gyventojų saugumu.
„Karas prasidėjo kaip klasikinis kinetinis konfliktas. Vėliau atsirado dideli bepiločiai orlaiviai – „Bayraktar“ ir kiti. Po to – FPV dronai. Dabar – optiniais kabeliais sujungtos dronų sistemos. Ateityje negalėsime tiesiog apmokyti šauktinių, kaip kariauti. Turėsime išmokyti juos prisitaikyti. Todėl dirbtinis intelektas yra saugi investicija.
Įsivaizduokite – vienas didelis dronas paleidžia tūkstantį mažų nanodronų, kurių kiekvienas turi šiluminį taikiklį ir yra valdomas dirbtinio intelekto. Jie gali sunaikinti pėstininkų būrį, nesvarbu, kokioje teritorijoje jie bebūtų – nebus kur pasislėpti. Todėl mūsų prioritetai yra automatizavimas, taiklumas ir greita reakcija. Investuojame ir į „sunkiąją“ ginkluotę, tačiau didžiausią proveržį matome mažose, išmaniose sistemose“, – pasakojo H. Pevkur.
„Invest Estonia“ direktorius Joonas Vänto teigė, kad vienas didžiausių Estijos stiprybių yra greitas prisitaikymas, kuris yra svarbus šalies verslo kultūros bruožas.
Teigiama, kad Estijos gynybos sektorius per pastaruosius ketverius–penkerius metus radikaliai pasikeitė. Sektoriaus apyvarta padidėjo keturis kartus. Per tą patį laikotarpį eksporto tikslai taip pat padidėjo keturis kartus. Šiuo metu siekiama iki 2030 metų pasiekti 2 milijardų eurų eksporto apimtį.
„Bet kuriam sektoriui – nesvarbu, ar tai būtų gynyba, gamyba ar informacinės technologijos – reikia tinkamos aplinkos augti. Estija čia išsiskiria. Turime vieną konkurencingiausių mokesčių sistemų pasaulyje. Jau 11 metų iš eilės esame pirmoje vietoje tarp EBPO šalių pagal mokesčių konkurencingumą. Taip pat esame tarp lyderių skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje. Estijoje labai paprasta įkurti ir plėtoti verslą. Tačiau gynybos sektoriui reikia dar kai ko – sektoriaus atstovavimo, organizuotos ekosistemos ir vyriausybės paramos. Ir mes visa tai turime“, – džiaugėsi J. Vänto.
Agentūra „Invest Estonia“ rūpinasi eksportu, investicijomis, turizmu, e. rezidentūra ir šalies įvaizdžiu. Jau dabar maždaug penktadalis jų konferencijų biudžeto skiriama renginiams, susijusiems su gynybos sektoriumi.
„Mūsų investicijų portfelyje gynyba yra aiškus lyderis pagal susidomėjimą. Nuo dronų iki amunicijos, nuo dvigubos paskirties technologijų iki grynosios gynybos – fondai domisi aktyviai. Prieš keletą metų tokioms įmonėms buvo labai sunku pritraukti lėšų. Šiandien – atvirkščiai: pinigai patys ateina ir netgi kuriami nauji fondai. Ir dar viena svarbi tendencija: prieš porą metų Estijos startuoliai beldėsi į tarptautinių kompanijų duris. Dabar – tarptautinės kompanijos ieško Estijos įmonių“, – apie šalies patirtį apjungiant verslą ir gynybos sektorių pasakojo J. Vänto.
Estijoje jau yra įkurtas veikiantis gynybos investicijų fondas, pritraukiantis tarptautinius investuotojus, kuriam skirta 100 milijonų eurų. Teigiama, kad tai veikia tarsi magnetas: kai pasauliniai fondai mato, kad valstybė investuoja, jie seka paskui.
„Turime ir didelę gamybos investicijų paramos schemą: jei įmonė Estijoje pastato gamyklą, kurios vertė viršija 100 milijonų eurų ir sukuria bent 30 darbo vietų, valstybė padengs iki 20 milijonų eurų visos investicijos. Tai yra mūsų pranašumas prieš kaimynines šalis“, – dalinosi „Invest Estonia“ vadovas.
Pažymėta, kad viešieji pirkimai išlieka sudėtinga tema, su kuria susiduria daugelis Europos šalių. Estija bando vykdyti lankstesnius viešuosius pirkimus, leidžia įmonėms jungtis į konsorciumus, tačiau problemų vis dar yra.
Konferencijos dalyviai įvardino didelį naujų pinigų kiekį rinkoje kaip vieną iš problemų, susijusių su viešaisiais pinigais, dėl ko gali atsirasti daug nepatenkintų asmenų, ieškinių ir skundų, kuriuos taip pat reikės spręsti.
Estijos gynybos ministras iliustravo, kaip lėtai vyksta pirkimai Europoje.
„Jungtinėje Karalystėje tankų užsakymas buvo pateiktas prieš 15 metų, o pristatymo terminas jau vėlavo 8 metus, kai jie pagaliau atvyko. Tai yra per lėtai.
Estijoje darome kitaip, pavyzdžiui, šiuo metu vykdome tarptautinį pirkimą dėl smogiamųjų dronų. Gavome daugiau nei 70 pasiūlymų. Dabar juos peržiūrime pagal 32 kategorijas. Atrinksime 5–10 tiekėjų ilgalaikei sutarčiai. Ar tai greita? Gal ne visada. Bet procesas yra aiškus ir skaidrus“, – teigė H. Pevkur.
JAV politika pastaruoju metu atrodo labai nepastovi, ypač dėl prezidento Donald Trump retorikos ir jo požiūrio į Ukrainos prezidentą, tačiau gynybos ministras teigia, kad NATO išlieka stipriausia karine sąjunga pasaulyje, bet Europos šalims jau dabar reikia pradėti ruoštis, kad JAV gali pakeisti savo karių dislokaciją.
„Mūsų požiūris paprastas – koncentruokimės į tai, ką mes galime kontroliuoti, o ne į tai, ką gali padaryti kažkas kitas. Bet ar tai yra problema, ar galimybė? Aš tai matau kaip galimybę Europai tapti stipresnei, atsigauti ir įgyti tas galias, kurias praradome per 30 metų.
Pažiūrėkite į skaičius, kokia yra Rusijos ekonomika. Vien Vokietijos ekonomika yra kelis kartus didesnė. Taigi, ar 5 procentai BVP gynybai yra daug taikos metu? Ne. Tai yra maža kaina, palyginti su 35 procentais, kuriuos šiuo metu išleidžia Ukraina“, – teigė H. Pevkur.
Jis ragino nepasiduoti iliuzijoms, kad šiuo metu vyksta taikos derybos.
„Tikroji karo priežastis yra Kremliuje, o ne Ukrainoje. Vieną dieną taika ateis. Bet kol tai įvyks, Estija darys viską, kad Ukraina prie jos ateitų iš stipresnių pozicijų. Tai reiškia, kad mes niekada nepripažinsime teritorijų, užgrobtų jėga, sankcijos Rusijai turi likti, kol nepasikeis režimas, o Ukraina privalo tapti ES ir NATO nare.
Kodėl? Nes šiandien Ukraina turi 800 tūkstančių patyrusių karių – tai didžiausia armija Europoje. Geriau juos turėti savo pusėje nei prieš save“, – sakė ministras.
Šiais metais Taline tryliktą kartą surengta „Latitude59“ pritraukė apie 3 tūkstančius dalyvių iš 70 šalių. Renginyje dalyvauja 900 startuolių atstovų, 700 investuotojų ir 20 valstybių delegacijų.
„Šiais metais gynyba nėra tiesiog tema. Tai yra signalas. Signalas, kad Europos inovacijų ekosistemos pabudo ir supranta, kad reikia veikti kita apimtimi. Taip, tai yra sudėtinga. Ne visi jaučiasi patogiai kalbėdami apie karo technologijas, bet tai yra būtina. Tai yra realybė. Negalime kalbėti vien tik apie malonius dalykus. Turime drąsiai kelti klausimus. Šiais metais kartu su partneriais formuojame naują diskusiją: kaip finansuoti, kaip kurti, ką ginti“, – sakė konferencijos vadovė Liisi Org.
Šių metų renginio pagrindinės temos – perspektyva ir atsakomybė. Organizatoriai akcentuoja, kad inovacijų ekosistemos Europoje bręsta ir turi peržengti tradicinius mastelius, ypač saugumo ir gynybos srityse. Nemažai dėmesio skiriama tam, kaip technologijos gali stiprinti visuomenės atsparumą ir viešąjį valdymą.
Renginio programoje dalyvavo 179 pranešėjai ir vyko tarptautinės diskusijos. Tarp ryškesnių vardų – „The Ocean Cleanup“ įkūrėjas Boyan Slat ir Estijos vienaragio „Bolt“ steigėjas Markus Villig. Renginyje taip pat aptariama miestų ateitis ir pristatomas naujas inovacijų centras Estijoje.
