Pensijų mokesčių reforma Lietuvoje
Pastaruoju metu vis plačiau diskutuojama apie planuojamus pokyčius pensijų sistemose ir mokesčių režime. Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, kur šiuo metu senatvės pensijos praktiškai neapmokestinamos. Pokyčiai kelia daug klausimų: ar bus įvestas mokestis pensijoms? Ką reiškia reformos antroj pensijų kaupimo pakopai? Kaip tai paveiks gyventojus su vidutinėmis ir didesnėmis pensijomis?
Dabartinė situacija – kaip Lietuva apmokestina pensijas
Kiti mokestiniai aspektai pensijų kaupimo kontekste
– Nuo 2026 m. siūloma, kad asmens savo lėšomis sumokėtos pensijų įmokos bei investicinis prieaugis, jeigu asmuo dėl tam tikrų priežasčių nutrauktų kaupimą per pereinamąjį laikotarpį, nebūtų apmokestinami GPM. VMI
– Pensijų kaupimo (antroji pakopa) sistema Lietuvoje planuojama pertvarkyti — pereiti prie savanoriško modelio, panaikinti automatinį įtraukimą, suteikti galimybę vieną kartą per gyvenimą atsiimti dalį sukauptų lėšų be apmokestinimo. Sodra
Nulinis apmokestinimas senatvės pensijoms
Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos (ir anuitetai) neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tai reiškia, kad pensijų gavėjai gauna visą išmoką be atskaitymų GPM vardu.
Todėl Lietuva dažnai minima kaip viena iš nedaugelio ES valstybių, kur pensijos lieka neapmokestintos.
Siūlomi pokyčiai ir jų mechanizmai
- Antros pakopos pertvarka
Nuo 2026 m. automatinis įtraukimą į II pakopą bus panaikintas, o kaupiantys galės pasirinkti dalyvauti savanoriškai. Sodra
Kai kurie asmenys galės nutraukti kaupimą ir atsiimti sukauptas lėšas neapmokestinant GPM, jei kaupimas tampa „apsunkintas arba betikslis“ (pvz. sunki liga, didelis negalios laipsnis). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Be to, siūloma leisti vieną kartą gyvenime atsiimti iki 25 % sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei pačių įmokų sumą) be mokesčių, jeigu ta teisė dar nebus panaudota. - Mokestinis statusas pereinamojo laikotarpio nutraukimams
VMI patvirtina, kad 2026–2027 metais nutraukiant kaupimą antroje pakopoje, asmens įmokos bei investicinis prieaugis nebus apmokestinami GPM. VMI
Tai svarbu, nes be tokio nuostato staigus įvedimas mokesčio galėtų sukelti didelį neigiamą efektą kaupimo pasitraukimams.
Statistika ir jos interpretavimas
- Pensijų gavėjai ir pensijų tipai
2024 m. rugpjūtį Lietuvoje buvo apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Pagal „Sodros“ duomenis, vidutinis pensijų skaičius (įskaitant įvairias rūšis) nuolat viršija 1 mln. - Vidutinė pensija
– 2025 m. liepos mėn. vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija siekė 669,37 eurų
– Tiems, kurie turi būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2025 m. rugpjūtį vidutinė pensija šiek tiek išaugo – 720,38 eurų
– Anksčiau skelbiama, kad vidutinė pensija be stažo apribojimų sudarė apie 598 eurus, kas sudarydavo apie 42 % vidutinės algos „į rankas“.
– 2025 metais bazinė pensija kils net 10,63 %, o apskaitos vieneto vertė padidės 12,23 %. Pensijų indeksavimas vyks gana solidžiai. - Teisėjų pensijos: segmentas su didesnėmis išmokomis
Teisėjų valstybinės pensijos dydis ženkliai viršija bendrą vidurkį: 2025 m. II ketv. vidutiniškai išmokėta teisėjų pensija buvo 1 331,51 euro Teismai
Ši fakta pabrėžia tai, kad net ir po galimų mokesčių pokyčių įvairios profesinės grupės gali patirti nevienodą poveikį. - Pensijų kaupimo (II pakopa) duomenys
– Lietuva II pakopą įsteigė 2004 m. Lietuvos Bankas
– 2024 m. pirmąjį pusmetį II pakopoje dalyvavo apie 1,4 milijono gyventojų; iš jų ~52 % – vyrai, ~48 % – moterys, daugiausia amžiaus grupėje 30–50 m.
– Viena analizė (LNK straipsnyje) atkreipia dėmesį, kad realus grąžos efektyvumas II pakopoje susijęs su mokesčiais, valdymo išlaidomis ir investicijų rezultatais, o kai kuriems dalyviams efektyvus prieaugis būna nedidelis.
– Valstybės kontrolės ataskaita rodo, kad pensijų sistemos pakeitimai ne visuomet proporcingai skatina tuos, kurie moka daugiau įmokų: žemesnių pajamų gavėjams pensijos pokyčio norma kai kuriais atvejais būna palankesnė nei labai didelių įmokų mokėtojams. valstybeskontrole.lt
Galimi padariniai ir rizikos analizė
Privalumai / pozityvus poveikis
- Didesnė pasirinkimo laisvė – asmenys galės nuspręsti, ar dalyvauti kaupime, o ne būti automatiškai įtraukti.
- Sociali apsauga išskirtiniais atvejais – nutraukimas dėl ligos, negalios ar kitų išlygų nekels mokestinių pasekmių.
- Pastovus pensijų indeksavimas – šiuo metu bazinė pensija ir apskaitos vieneto dydis kils, kas padeda kovoti su infliacija.
Rizikos / nerimą keliantys momentai
- Sumažėjusi kaupimo motyvacija
Pereinant į savanorišką modelį, gali sumažėti gyventojų noras dalyvauti II pakopoje, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Tai gali silpninti kaupimo sistemos stabilumą ateityje. - Mokesčio rizikos – tolesnis plėtojimas
Nors pereinamajam laikotarpiui nutraukimai nebus mokesčių objektas, ateityje gali būti svarstomi GPM ar kiti mokesčiai pensijų išmokoms. Gyventojai turės stebėti, kad dabartiniai įsipareigojimai nenukryptų į nepalankesnę padėtį. - Nelygybė tarp pensijų gavėjų
Profesijos su aukštomis pajamomis (pvz. teisėjai) gali likti mažiau paveiktos, o vidutinių ir mažesnių pensijų gavėjai – santykinai labiau.
Be to, Valstybės kontrolės vertinimas atkreipia dėmesį į regresyvumo elementus sistemoje: tie, kas moka daug, kai kuriuose skaičiavimuose gauna mažesnį procentinį grąžos padidėjimą. valstybeskontrole.lt - Demografiniai spaudimai
Lietuvoje vyresni nei 55 metų žmonių dalis dabar yra ~35 %, o per artimiausius 30 metų prognozuojama, kad ši dalis išaugs iki ~45 %.
Mažėjantis gimstamumas ir didėjantis senjorų skaičius kelia iššūkį finansuoti pensijų sistemą. - Neaiškumas dėl tolesnių reformų
Jei įstatymai bus keičiami fragmentiškai ar nepalaikant plačios visuomenės komunikacijos, gali kilti teisinių ir praktinių problemų taikant perėjimus.
Išvados ir rekomendacijos
- nors Lietuvoje šiuo metu pensijos neapmokestinamos GPM, planuojama pertvarka pensijų kaupimo sistemoje ir mokesčių režime kelia svarbius pokyčius.
- Naujas modelis, suteikiantis daugiau laisvės, gali paskatinti kai kurių gyventojų susidurti su neapibrėžtumu.
- Siekiant išlaikyti pensijų sistemos socialinį teisingumą, būtina užtikrinti, kad pokyčiai neapribotų mažesnes pajamas gaunančių asmenų galimybių.
- Viešasis sektorius ir institucijos turi vykdyti nuoseklią komunikaciją, kad gyventojai suprastų savo pasirinkimus ir pasekmes.
- Reikia numatyti stebėsenos mechanizmus — matuoti, kaip pokyčiai veikia pensijų kaupimą, laikytis transparantumo, vertinti, ar reforma nekuria neteisingumo.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.) apie pensijų apmokestinimą ir kaupimo pokyčius
Ar Lietuvoje senatvės pensijos yra apmokestinamos?
Šiuo metu senatvės pensijos Lietuvoje nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Pensininkai gauna visą paskirtą sumą.
Ar planuojama įvesti mokesčius pensijoms?
Oficialiai kalbama apie pokyčius pensijų kaupimo (II pakopos) išmokoms, o ne bazinėms „Sodros“ senatvės pensijoms. Nuo 2026 m. nutraukiant kaupimą pereinamuoju laikotarpiu, sukauptos lėšos ir investicinis prieaugis nebus apmokestinami.
Kas keisis II pensijų kaupimo pakopoje?
Automatinis įtraukimas bus panaikintas – žmonės galės patys apsispręsti, ar dalyvauti kaupime.
Bus suteikta galimybė vieną kartą gyvenime atsiimti iki 25 % sukauptų lėšų be mokesčių.
Esant rimtoms aplinkybėms (liga, negalia ir pan.), bus galima pasitraukti iš kaupimo be GPM.
Ar galima atsiimti visas sukauptas lėšas iš II pakopos?
Taip, bet tik išimtiniais atvejais ir pereinamuoju laikotarpiu 2026–2027 m. Tokiu atveju asmens įmokos bei investicinis prieaugis nebus apmokestinti.
Kokia vidutinė pensija Lietuvoje?
2025 m. vidutinė senatvės pensija siekia apie 669 eurus, o turint būtinąjį stažą – virš 720 eurų. Tai sudaro apie 40–45 % vidutinio atlyginimo „į rankas“.
Kiek žmonių Lietuvoje gauna pensijas?
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje pensijas gauna apie 1 mln. žmonių, iš jų daugiau nei 600 tūkst. yra senatvės pensijų gavėjai.
Ar pensijos ateityje dar didės?
Taip, pensijos indeksuojamos kiekvienais metais. 2025 m. jos didėja daugiau nei 10 %, todėl tikėtina, kad augimas tęsis ir ateityje.
Kodėl vykdomi pokyčiai?
Pokyčiai būtini dėl demografinių iššūkių – visuomenė sensta, o dirbančiųjų mažėja. Norint užtikrinti sistemos tvarumą ir teisingumą, būtina reguliariai peržiūrėti pensijų politiką.
Ką daryti, jei noriu pasitraukti iš II pakopos?
Reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei. Jeigu tai bus padaryta pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2026 m.), išmokos nebus apmokestinamos GPM.
Kur rasti daugiau informacijos?
Tikslią informaciją skelbia:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (apie reformas).
Sodra (apie senatvės pensijas),
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) (apie mokesčius),