Krašto apsaugos ministerija 2026 m. liepos 30 d. paskelbė, kad Pietų Lietuvoje iki 2030 m. Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų reikmėms planuojama investuoti beveik 70 mln. eurų.
Kazlų Rūdos poligonas gaus daugiausia lėšų
Investicijos, KAM teigimu, siejamos su pasirengimu nacionalinės divizijos sukūrimui, Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų operacinių pajėgumų stiprinimu ir karinės infrastruktūros plėtra visoje Lietuvoje. Ministerija nurodo, kad per artimiausius ketverius metus šalyje planuojama įgyvendinti apie 4 mlrd. eurų vertės karinės infrastruktūros projektų.
Pietų Lietuvoje lėšos, anot KAM, gana tolygiai pasiskirstys tarp Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Alytaus, tačiau daugiausia jų numatyta Brigados generolo Kazio Veverskio poligonui Kazlų Rūdoje. Lauko stovyklos statiniams, moduliniams gyvenamosios ir administracinės paskirties pastatams, medicinos punktui, sporto zonai, laisvalaikio infrastruktūrai ir valgyklai skiriama daugiau kaip 41 mln. eurų.
Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas pareiškė, kad šie projektai pirmiausia didins kariuomenės kovinę galią, bet kartu skatins regiono ekonomiką, darbo vietų kūrimą ir vietos verslo galimybes.
Alytuje ir Marijampolėje bus atnaujinami batalionai
Alytuje esančiame Didžiosios Kunigaikštienės Birutės ulonų batalione statomas technikos parkas su PKM simuliaciniu centru, taip pat rekonstruojami administracinis pastatas, sporto kompleksas ir garažai. Visam projektui numatyta daugiau kaip 10 mln. eurų.
Marijampolėje veikiančiame Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione planuojama rekonstruoti kareivines ir pastatyti valgyklą. KAM taip pat nurodo, kad Pietų Lietuvoje, kaip ir kitur šalyje, iki 2030 m. bus plėtojama logistiniams kariuomenės poreikiams būtina infrastruktūra.
Lazdijų rajonui bus skiriamas papildomas finansavimas
Po įstatymo dėl Kapčiamiesčio poligono įsteigimo KAM 2026 m. gegužės 19 d. pasirašė susitarimą su Lazdijų rajono savivaldybe dėl papildomo finansavimo, proporcingo poligono dydžiui. Pagal susitarimą Lazdijų rajonui numatyta apie 1,35 mln. eurų, o nuo 2027 m. suma turėtų siekti 2,7 mln. eurų.
Savivaldybė didžiausią papildomų lėšų poreikį išsakė kelių infrastruktūros gerinimui, investicijų pritraukimui ir sveikatos sektoriaus stiprinimui. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas gegužės 19 d. teigė, kad finansavimas poligonus turinčioms savivaldybėms skirtas dvigubos paskirties objektams ir vietos bendruomenių gyvenimo kokybei.
Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė tą pačią dieną sakė, kad susitarimas patvirtina perėjimą nuo diskusijų prie konkrečių įsipareigojimų gyventojams, o lėšos turėtų pasiekti kelius, vandentvarką, sveikatos paslaugas, verslo sąlygas ir investicijų pritraukimą.
Kapčiamiesčio poligonas jau įteisintas
Seimas 2026 m. balandžio 23 d. priėmė įstatymą dėl Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos. Seimo sistemoje projektas XVP-1300 nurodomas kaip priimtas ir tapęs įstatymu XV-837. Per balsavimą dalyvavo 121 Seimo narys iš 141: 105 balsavo už, 12 buvo prieš, 4 susilaikė.
KAM skelbė, kad Kapčiamiesčio poligonas ir karinio mokymo teritorija apims apie 14 391 ha. Mažiau nei pusę ploto sudarys privatūs sklypai, o daugiau kaip 80 proc. privačių sklypų yra miško sklypai.
Ministerijos planas numato iki 2027 m. pradžios sklypų savininkams pateikti kompensacinius siūlymus, iki 2027 m. vidurio pervesti pinigus, nuo 2028 m. pradėti pratybas poligone, o iki 2030 m. įrengti šaudyklas.
KAM skaičiavimu, daugiau kaip pusė, apie 62 proc., gynybos biudžeto asignavimų grįžta tiesiogiai į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje.
