19-ąjai Vyriausybei minint pirmųjų 100 dienų sukaktį, Teisingumo ministras Rimantas Mockus pabrėžia, kad „visus svarbiausius darbus, jau dabar stiprinančius mūsų šalies teisingumo sistemą, taip sparčiai galėjome įgyvendinti tik visos Teisingumo ministerijos komandos profesionalumo ir iniciatyvumo dėka. Dėkoju kiekvienam už svarų indėlį ir žengiame toliau”.
Svarbiausi darbai, jau dabar padedantys stiprinti Lietuvos teisingumo sistemą
Imtasi lyderystės mažinti biurokratiją teisingumo srityje
Teisingumo ministras Rimantas Mockus inicijavo susitikimą su ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais, kurio metu išsakė siekį mažinti biurokratiją teisingumo srityje ir įpareigojo aktyviai prisidėti prie mechanizmo administracinei naštai gyventojams, verslui ir socialiniams partneriams mažinti.
Pasak ministro, 19-osios Vyriausybės programoje vienu kertinių veiklos prioritetų numatytas siekis mažinti administracinę naštą gyventojams ir verslui, užtikrinti viešojo sektoriaus lyderystę įgyvendinant skaitmeninę transformaciją bei centralizuotą skaitmeninės transformacijos politikos formavimą, taip pat gerinti elektroninės valdžios paslaugas.
Įstaigų vadovai iki kovo pabaigos įpareigoti peržiūrėti šiuo metu atliekamas procedūras, įvertinti procesų skaitmeninimo galimybes ir pateikti 3 priemones ar veiklas, kur būtų galima sumažinti biurokratinę naštą, tenkančią žmogui, verslui ar socialiniams partneriams.
Įstaigos turi pateikti konkrečius veiksmų planus, kaip ši našta galėtų būti mažinama 30 procentų.
Teisingumo ministerija savo ruožtu taip pat peržiūrės savo veiklos sritis, kuriose turi būti mažinama administracinė našta ir kuriama aukštesnė pridėtinė vertė, vėliau juntama tarp Lietuvos gyventojų.
Parengtas teisinis reglamentavimas, kuriuo siekiama sudaryti teisines prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę už žalos Lietuvos kritinei infrastruktūrai padarymą
Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti teisines prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę dėl žalos Lietuvos kritinei infrastruktūrai padarymo.
Pasak teisingumo ministro Rimanto Mockaus, akivaizdu, kad turime būti dar geriau teisiškai pasirengę atremti išpuolius prieš mūsų šalį, kai yra kėsinamasi pažeisti povandeninę ar kitą kritinę infrastruktūrą, siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui ir mūsų šalies interesams. Nuo šiol tokie nusikaltimai galės užtraukti laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų. Kartu atsiranda platesnės galimybės baudžiamajam persekiojimui už tokias veikas, kadangi tokiems nusikaltimams tirti numatytos plačios baudžiamosios jurisdikcijos taisyklės.
Naujuoju reglamentavimu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų būtų baudžiami sunaikinę, sugadinę ar kitaip sutrikdę strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto ar jo dalies arba jų ryšio ar informacinės sistemos funkcionavimą, taip siekdami pakenkti Lietuvos interesams.
Taip pat numatoma laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų bausti tuos, kurie šiuos nusikaltimus padarė vykdydami užsienio valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį, nurodymą ar prašymą.
Atsakomybė už įvardintas veikas tektų ir juridiniams asmenims.
Numatyta įtvirtinti veiksmingesnį sankcijų rusijai ir Baltarusijai taikymo mechanizmą
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai numatyti veiksmingesnes baudžiamosios ir administracinės atsakomybės priemones už Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus.
Anot teisingumo ministro Rimanto Mockaus, esamas teisinis reguliavimas neatliepia dabartinės geopolitinės situacijos iššūkių, todėl svarbu numatyti veiksmingus teisinius įrankius taikant sankcijas, ypač skirtas rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.
Naujuoju reglamentavimu praplečiama baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už visus Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo projekte nurodytus Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus ir apėjimus.
Baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kiltų tais atvejais, jeigu Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu būtų padaryta didelė žala, kuri apimtų didelę turtinę ir reputacinę žalą.
Tais atvejais, jeigu trečiųjų šalių pilietis pažeistų ES nustatytą apribojimą, pavyzdžiui, disponuoti apribotu turtu, teikti uždraustas paslaugas, kirsti Lietuvos sieną, kaltininkams grėstų 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Įmonėms už analogiškus pažeidimus grėstų bauda, kuri sudarytų iki 15 proc. metinės apyvartos.
Lietuva ėmėsi padėti Ukrainai po patirtos kibernetinės atakos
Susitikimo su Ukrainos teisingumo ministre Olha Stefanishyna metu sutarta, jog Lietuva imsis operatyvaus atsako po to, kai gruodžio 19 d. buvo įsilaužta į Ukrainos Teisingumo ministerijos registrus.
Šiuo metu siekiant papildomai apsaugoti Ukrainos Teisingumo ministerijos registrų duomenis, Ukrainos Teisingumo ministerijos registrų duomenų kopijos yra perduodamos Lietuvos aukšto lygio patikimumo garantijas teikiančių duomenų centrų saugojimui.
Imtasi iniciatyvos užtikrinti teismų saugumą
Teisingumo ministro Rimanto Mockaus inicijuotos tarpinstitucinės darbo grupės atstovai sutarė dėl skubių sprendimų teismų apsaugai užtikrinti.
Siekiant optimizuoti baudžiamąjį procesą, tarpinės teismų priimamos nutartys bus skelbiamos nuotoliniu būdu ar rašytine tvarka. Tai leis ne tik taupyti teismo bei proceso dalyvių laiką, finansinius kaštus, bet ir sumažinti teismų saugumui kylančias rizikas.
Nutarta nedelsiant inicijuoti dar nuo 2013 metų galiojančio Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo dėl rimties ir tvarkos palaikymo teismuose kokybinį atnaujinimą, nes pagal esamą tvarką neatliepiami pagrindiniai teismų saugumo poreikiai – tai rodo pastarųjų savaičių įvykiai Kauno apylinkės teisme.
Policijos pareigūnai kartu su teismų atstovais įvertins teismų pastatų būklę: kiek jie atitinka saugumo reikalavimus, kokių techninių priemonių ir kiek apsaugos darbuotojų ar pareigūnų reikėtų norint tinkamai užtikrinti jų saugumą.
Teisingumo ministras Rimantas Mockus skubos tvarka inicijavo tarpinstitucinės darbo grupės sudarymą po to, kai šių metų sausio 16 dieną Kauno apylinkės teisme kaltinamasis užpuolė teisėją.
Inicijuota Bausmių vykdymo sistemos priežiūros taryba
Įgyvendinant devynioliktosios Vyriausybės programą inicijuota Bausmių vykdymo sistemos priežiūros taryba – tai realių sprendimų kūrimo platforma, kurios darbo principai – kompleksinis požiūris, atvira diskusija, konstruktyvumas ir pamatuoti sprendimai“, – sako teisingumo ministras.
Pasak ministro, nors šiuo metu valstybės prioritetas yra nacionalinis saugumas ir lėšų naujiems kalėjimams statyti nebus skiriama, tačiau tai nereiškia, kad negalime daryti pokyčių – dalį sprendimų galima priimti jau dabar, pasitelkus esamus resursus.
Rimanto Mockaus teigimu, svarbu siekti, kad bausmių vykdymo sistema būtų ne tik baudžiamoji, bet ir realiai orientuota į nuteistųjų sėkmingą grįžimą į visuomenę ir visi jaustumėmės saugiau.
Numatoma:
• Skirti dėmesį bausmių vykdymo sistemos darbuotojų kompetencijų ir emocinės būsenos stiprinimui – jie yra viena svarbiausių sistemos dalių;
• Peržiūrėti įkalinimo vietų vidaus taisykles – jos turi būti aiškios, logiškos ir veiksmingos, o ne perteklinės.
• Stiprinti probacijos ir lygtinio paleidimo sistemą, kad ji būtų skaidri, aiški ir pagrįsta individualizuotu vertinimu.
• Didinti nuteistųjų įdarbinimo galimybes, nes darbas yra vienas iš efektyviausių būdų mažinti pakartotinį nusikalstamumą.
• Įvertinti esamą resocializacijos modelį ir parengti siūlymus, kaip jį padaryti veiksmingą praktikoje.
• Kurti įrodymais pagrįstą politiką, remiantis mokslu, tarptautinėmis rekomendacijomis ir gerąja praktika.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „LR Teisingumo ministerija“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
