Po to, kai buvo mestas kaltinimas dėl straipsnio nepaskelbimo, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atsakė į jam mestus kaltinimus. Jis teigė, kad buvo peržengta riba.
Arkivyskupas K. Kėvalas paaiškino, kodėl vyskupai užkirto kelią nuomonės straipsniui, kuris buvo kritiškas prezidentui Gitanui Nausėdai ir Remigijui Žemaitaičiui, būti išspausdintam „Lietuvos Caritas“ įsteigtame žurnale „Artuma“. Jis teigė, kad „kontekstas pas mus yra specifinis“.
Pasak K. Kėvalo, gavę poeto Antano Gailiaus straipsnį, kuriame apžvelgiamas Seimo rinkimų peizažas ir kritikuojamas R. Žemaitaitis bei G. Nausėda, vyskupai susėdo pasikalbėti.
„Buvo svarstoma, ar toks tekstas tiktų „Artumos“ žurnalui. Ir per pokalbį tarpusavyje buvo aišku, kad tokio teksto „Artuma“ neturėtų spausdinti“, – sakė K. Kėvalas.
Jis teigė, kad tokie teiginiai, kai žmogus kaltinamas „nepasotinama puikybe“ ir „asmenine garbėtroška“, neatitinka principų dėl nesmerkiančios aplinkos, artumo ir pagarbos. Vyskupų nuomone, tokiai nuomonei pasirinktas netinkamas laikas ir vieta.
„Mūsų supratimu, ne „Artumoje“ vertinti prezidentą. Tai nereiškia, kad cenzūruojama žmogaus teisė pasisakyti, bet kalbama apie kontekstą, kuris pas mus yra specifinis. Politikavimas „Artumoje“ nepageidaujamas. Mes galime kalbėti apie politiką kaip reiškinį, bet kai kalbama apie konkretų žmogų ar partiją, mūsų manymu, riba yra peržengta“, – kalbėjo K. Kėvalas.
Arkivyskupo manymu, šiame leidinyje išsakyta nuomonė būtų traktuojama ne kaip asmeninė autoriaus, o kaip visos Bažnyčios pozicija.
„Jeigu aš atspausdinu tą straipsnį, visiems bus aišku, kad Bažnyčia yra tos nuomonės, kad ji yra prieš prezidentą. Mes esame neutralūs. Mums niekas nesuteikia teisės vertinti prezidento veiksmų iš Bažnyčios pozicijos. Aš galiu tai vertinti kaip asmuo, bet kai kalbame iš Bažnyčios tribūnos, tai yra visai kitas lygmuo, ir mes turime save riboti, nes Bažnyčia yra didelė bendruomenė, kuri negali užimti labai konkrečios politinės pozicijos, nes visos pozicijos joje turi būti integruotos.
Jeigu aš užimu vieną konkrečią poziciją, aš, kaip Bažnyčios bendruomenė, ignoruoju kitų toje pačioje Bažnyčioje esančiųjų nuomonę“, – aiškino K. Kėvalas.
Apskritai, apžvelgdamas pirmąjį Seimo rinkimų turą, arkivyskupas pasidžiaugė didesniu rinkėjų aktyvumu.
„Vyskupų kvietimas ateiti balsuoti ir dalyvauti valstybės valdyme buvo išgirstas, nes rezultatas yra vienas aukščiausių aktyvumo prasme. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje demokratija tikrai nėra ignoruojama. Žmonių aktyvus dalyvavimas yra didžiulis laimėjimas“, – teigė K. Kėvalas.
Dvasininkas pastebėjo, kad žmonės rinkosi labiau atpažįstamus žmones arba partijas, o tokiu būdu – ir politinę liniją, kuri yra įprasta ir numatoma.
„Aišku, matome, kad, kaip ir kiekvienuose rinkimuose, buvo naujovių paieška. Tai matome su „Nemuno aušros“ iškilimu, bet tai nėra neįprastas dalykas. Tą matėme ir Tautos prisikėlimo partijos iškilime bei kituose“, – sakė K. Kėvalas.
R. Žemaitaičio pažiūros, turint omenyje kaltinimus antisemitizmu, arkivyskupui iki šiol nėra visiškai aiškios.
„Tikiuosi, kad jis dės daugiau pastangų paaiškinti, ką jis turi omenyje, nes vienas dalykas yra, kai spontaniškai pasakoma frazė, ir kitas dalykas, kai tai yra nuoseklus mąstymo būdas. Jeigu yra antrasis atvejis, tai yra baisu“, – sakė K. Kėvalas.
Tačiau jis asmeniškai linkęs manyti, kad nėra taip blogai.
„Gali būti, kad aš naivus, nes man labai sunku įsivaizduoti, kad yra toks variantas, kad žmogus yra antisemitas. Pavyzdžiui, jeigu tai yra griežtas Palestinos palaikymas, galbūt pernelyg drąsu daryti išvadą, kad jis yra griežtai antisemitas, nes turėtume būti nešališki ir Izraelio, ir palestiniečių atžvilgiu, žiūrėti į abu pagarbiai ir bandyti ieškoti sprendimo. Bet nesu tiek įsigilinęs į Žemaitaičio pasisakymus ir mąstymo kryptį. Manau, kad žurnalistai turi žvelgti giliau ir kalbinti iki tokio lygio, kol bus visai aišku, kas turima omenyje, sakant atsakymus“, – sakė K. Kėvalas.
