Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarka – galutinė pirkinių krepšelio suma apvalinama iki artimiausių 5 centų. Nors šis pokytis siekia sumažinti 1 ir 2 centų monetų naudojimą bei supaprastinti grynųjų pinigų tvarkymą, regionuose veikiančiam smulkiajam verslui jis atnešė nemažai iššūkių.
Techninės ir finansinės adaptacijos iššūkiai
Smulkieji verslininkai, ypač regionuose, susidūrė su būtinybe atnaujinti kasos aparatus ir apskaitos sistemas, kad šios atitiktų naujus apvalinimo reikalavimus. Tai reikalauja papildomų investicijų, kurios mažoms įmonėms gali būti reikšmingos. Be to, darbuotojų mokymai ir klientų informavimas apie naują tvarką taip pat pareikalavo laiko ir resursų.
Klientų nepasitenkinimas ir pasitikėjimo praradimas
Nors apvalinimas taikomas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais, kai kurie klientai, ypač vyresnio amžiaus ar neturintys prieigos prie elektroninių mokėjimo priemonių, išreiškė nepasitenkinimą dėl galimų kainų pokyčių. Net ir nedideli kainų svyravimai gali sukelti nepasitikėjimą ir sumažinti lojalumą vietiniams verslininkams.
Poveikis grynųjų pinigų srautams
Dėl apvalinimo gali atsirasti nedidelių nuostolių ar pelno, priklausomai nuo to, kaip dažnai sumos apvalinamos į mažesnę ar didesnę pusę. Ilgainiui tai gali turėti įtakos smulkiojo verslo pelningumui, ypač jei didžioji dalis klientų atsiskaito grynaisiais pinigais.
Reikalinga papildoma parama smulkiajam verslui
Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria smulkusis verslas regionuose, būtina svarstyti apie papildomą paramą – subsidijas kasos aparatų atnaujinimui, mokymų organizavimą ar informacinės medžiagos parengimą klientams. Tik taip galima užtikrinti, kad nauja tvarka neapsunkintų smulkiojo verslo ir padėtų išlaikyti pasitikėjimą tarp verslininkų ir klientų.
