Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ragina Lietuvą ruoštis galimoms grėsmėms veikiant taip, tarsi karas prasidėtų jau rytoj. Nors artimiausiu metu karinė intervencija Lietuvai negresia, pasak ministrės, atėjus tokiai situacijai, nebebus laiko ką nors keisti.
„Turime gintis visa Lietuva, ne tik krašto apsaugos sistema. Kiekvienas pilietis, kiekviena organizacija, kiekviena institucija turi būti pasirengusi veikti su turimais ištekliais. Prasidėjus krizei nebus laiko persitvarkyti ar keisti nusistovėjusių procedūrų. Pokyčius turime įgyvendinti dabar – turime veikti vadovaujantis principu, kad karas gali prasidėti rytoj“, – teigė D. Šakalienė.
Ministrė pabrėžė, kad nors karas rytoj neįvyks, būtina būti pasiruošus veikti pagal tokį scenarijų. Kariuomenė, valstybinės ir savivaldos institucijos bei nevyriausybinės organizacijos turi glaudžiau bendradarbiauti ruošiantis gynybai.
Pasak D. Šakalienės, Krašto apsaugos sistemoje bus įkurta greitojo reagavimo grupė, kuri sieks optimizuoti procesus ir pašalinti perteklinius reguliavimus, kurie nekuria pridėtinės vertės.
„Valstybė turi perorientuoti savo mąstymą į karo meto režimą. Tai reiškia, kad visos krašto apsaugos sistemos funkcijos ir padaliniai bus vertinami pagal jų indėlį į kovą su galimu agresoriumi. Padaliniai, turintys aiškią gynybinę funkciją, bus stiprinami, o tų, kurių indėlis į gynybą šiuo metu sunkiai identifikuojamas, ištekliai bus perskirstyti“, – aiškino ministrė.
„Šiam tikslui krašto apsaugos sistemoje bus įkurta speciali grupė, kurią dabar vadiname tiesiog „Greitis“, nes tai yra esminis dalykas. Jos tikslas – peržiūrėti krašto apsaugos procedūras ir atsisakyti perteklinių, vertės nekuriančių reguliavimų, vidinių taisyklių ir panašių dalykų. Viskas, kas gali užtikrinti greitesnį veikimą“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Politikė akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija jau dabar plečia galimybes piliečiams rengtis ginti valstybę ne tik ginklu.
„Mano tikslas – turėti ne tik popierinius planus, bet ir nuolat juos testuoti. Tai reiškia, kad turėsime daugiau praktinių užsiėmimų ir pratybų. Mūsų gynybiniai planai taip pat bus testuojami ir treniruojami valstybės ginkluotos gynybos operacinio plano formate. Mano vizija pagrįsta paprastu modeliu: matau, susitelkiu ir kovoju“, – sakė D. Šakalienė.
Ministrė taip pat sieks užtikrinti moksleivių ir studentų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
„Turime parengti planą, kaip ugdysime vaikus: nuo patriotinio ugdymo, pasirengimo veikti ekstremaliose situacijose iki išgyvenimo įgūdžių ir karinio rengimo pagrindų“, – teigė D. Šakalienė.
**Stebimi Rusijos pajėgų veiksmai**
Kalbėdama apie sąjungininkų paramą Lietuvai karo grėsmės atveju, ministrė pabrėžė, kad NATO yra įsipareigojusi reaguoti į bet kokią agresiją.
„Kartu su sąjungininkais stebime kiekvieną Rusijos tankų kolonų judėjimą, kiekvieną lėktuvo skrydį ar raketų paleidimą. Mes matome ir girdime, ką jie daro. Tai labai svarbu, norint jaustis užtikrintai, o ne gyventi iliuzijomis. Matome, ką jie daro, ir ruošiamės viskam“, – aiškino D. Šakalienė.
„Atsiradus pavojui prie mūsų sienų, mūsų ir sąjungininkų pajėgos pagal sutartus planus telksis mūsų teritorijoje, siekiant atgrasyti priešą, o esant poreikiui – ir atsakyti į agresiją. NATO vyriausiasis pajėgų Europoje vadas turi įgaliojimus veikti, jei tokia grėsmė iškiltų. Didžiausias iššūkis – išlaikyti transatlantinę vienybę. Mažiau nesutarimų, jokių skyrybų. Ši vienybė mums labai reikalinga, nepaisant jokių nesutarimų. Tam ir buvo skirta mano kelionė į JAV“, – detalizavo ministrė.
**Didinamas profesionalių karių skaičius**
D. Šakalienė žada gerinti karių socialines sąlygas, siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių į ginkluotąsias pajėgas.
„Kalbantis su kolegomis, ypač iš Šiaurės ir Baltijos šalių, paaiškėjo, kad kai kurios Šiaurės šalys turi gerą patirtį, kaip ženkliai padidinti motyvaciją prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų, ir tas efektas buvo labai teigiamas. Mes planuojame pasinaudoti šia patirtimi. Jei norime turėti motyvuotus karius, turint omenyje, ko mes iš jų reikalaujame, turime sudaryti jiems tinkamas sąlygas“, – sakė ministrė.
D. Šakalienė akcentavo, kad iki 2028 m. profesinės tarnybos karių skaičius turėtų išaugti nuo 12,5 tūkst. iki 16 tūkst., o bendras personalo skaičius – nuo 22 tūkst. iki 30 tūkst.
„Tai yra ambicingi tikslai, kuriems įgyvendinti reikės rimtų priemonių“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat pabrėžė, kad tikslas – per metus parengti bent 6 tūkst. rezerve esančių karių.
**Ginkluotės įsigijimo kontraktai – iki 2027 m.**
Ministrė iškėlė tikslą, kad pagrindiniai ginkluotės įsigijimo kontraktai būtų pasirašyti iki 2027 m.
„Turime didžiąją dalį būtinų ginkluotės kontraktų, bet dar nemažai jų reikia sudaryti“, – nurodė D. Šakalienė.
„Tai apima ne tik divizijos aprūpinimui skirtus įsigijimus, bet ir oro gynybą, karo inžineriją, žvalgybą, logistiką ir kitas sistemas“, – tęsė ji.
**Svarstoma Lietuvoje steigti JLTV šarvuočių techninį centrą**
Krašto apsaugos ministrės teigimu, su JLTV šarvuotųjų visureigių gamintojais diskutuojama apie techninio centro steigimą Lietuvoje.
„Kadangi Lietuva turi didžiausią JLTV kiekį, svarstome galimybę Lietuvoje įkurti jų remonto, priežiūros ir atsarginių detalių gamybos centrą. Galėtume aprūpinti visą Europą“, – spaudos konferencijos metu užsiminė ministrė.
„Artimiausiu metu planuojamas susitikimas, kuriame galėtume toliau aptarti šį klausimą“, – nurodė ji.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį sprendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba.
