Estijos parlamento pirmininkas Lauris Hussaras Seime pareiškė, kad Lietuva nuo seno buvo įkvėpimo šaltinis Estijai siekiant valstybingumo. Jis pabrėžė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė jau XIII amžiuje buvo nepriklausoma ir suvereni valstybė, o tai Estijai tuo metu buvo nepasiekiama. Vėliau, sovietų okupacijos metais, Lietuva vėl įkvėpė Estiją, ypač po drąsaus nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo mėn.
Pabrėždamas bendrą istoriją, L. Hussaras teigė, kad dabar būtina sutelkti dėmesį į didžiausią iššūkį – laisvės gynimą. Jis perspėjo, kad jei Europa, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją ir kitas šalis, nesiims ryžtingų veiksmų ir laikys Ukrainos klausimą nereikšmingu arba priims nesąžiningas taikos sąlygas, ateities kartos mus pasmerks.
L. Hussaras akcentavo, kad Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už visos Europos laisvę. Todėl būtina didinti karinę paramą Ukrainai, išlaikyti tvirtą paramą iki pergalės ir užtikrinti, kad Rusija sumokėtų didelę kainą per griežtesnes sankcijas ir veiksmus dėl įšaldyto turto. Jis pridūrė, kad pergalę galima pasiekti tik veikiant kartu.
Latvijos Saeimos pirmininkė Daiga Mieriņa pritarė, kad ilgalaikė taika Ukrainoje yra bendras prioritetas. Ji pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė neturi tapti derybų objektu ir kad taikos susitarimas turi būti priimtinas Ukrainai. Tai reiškia, kad okupacinės pajėgos turi visiškai palikti Ukrainos teritoriją, o Ukrainos suverenitetas, įskaitant teisę stoti į Europos Sąjungą ir NATO, neturi būti kvestionuojamas. Be to, Europa, kartu su JAV, turi užtikrinti Ukrainos saugumą, o Rusijos įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui turi būti ištirti, o karo nusikaltėliai – patraukti atsakomybėn.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, Lietuva tapo pirmąja Sovietų Sąjungos respublika, paskelbusia nepriklausomybę.
