Premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad nacionalinis saugumas apima ne tik karinę galią, bet ir piliečių gerovę. Socialdemokratų partijos suvažiavime jis kritikavo dešiniųjų partijų požiūrį, akcentuojantį vien tik ginkluotę. Pasak jo, tik ginklai negarantuos šalies saugumo.
„Nacionalinis saugumas negali būti redukuotas vien tik į gynybos klausimus. Tai yra siauras kelias, kuriuo mus bando vesti dešinieji, nuolat pabrėždami ginklus ir ginklų sistemas. Nereikia aklai garbinti ginklų, nes jie patys savaime neišspręs visų nacionalinio saugumo problemų. Be abejo, nuo raketų atakos vien tik maldomis neapsiginsime. Gynybos klausimus turime spręsti rimtai ir atsakingai“, – kalbėjo G. Paluckas.
Premjeras akcentavo, kad nacionalinis saugumas remiasi dviem pagrindinėmis dedamosiomis. Visuomenė turi būti atspari iššūkiams, o tai reiškia, kad negali būti atskirtų grupių, jaučiančiųsi atstumtaisiais. Žmonės turi tikėti, kad gali pasirūpinti savo šeima, kad jų darbo vietos yra saugios, o pajamos – augančios. G. Palucko teigimu, ši socialinė dedamoji šiandien yra primiršta ir nepakankamai vertinama.
Kalbėdamas apie galimas rizikas, premjeras atkreipė dėmesį į subtilią ribą tarp nuomonių įvairovės ir sąmoningo dezinformacijos skleidimo. Jis pabrėžė, kad būtina atskirti veiklą, kuri kenkia valstybei ir jos interesams.
„Yra labai plona linija tarp nuomonių įvairovės, demokratinio pliuralizmo ir sąmoningo melo bei manipuliacijos. Daugelis Europos šalių šiuo metu išgyvena demokratijos krizę, nes laiku nesureagavo į šiuos pavojingus požymius. Šiais dalykais aktyviai naudojasi radikalios politinės jėgos, populistai ir nedraugiškos valstybės“, – teigė G. Paluckas. Jis pridūrė, kad demokratijos apsauga reikalauja gebėjimo atskirti žodžio laisvę nuo ardomosios veiklos.
Premjeras taip pat kritikavo politikų pasisakymus, kurie skaldo visuomenę. Jis paminėjo neseniai pasigirdusius teiginius apie Seime besiformuojančią „penktąją koloną“. Pasak jo, tokie pareiškimai tik didina susiskaldymą ir nepasitikėjimą.
„Kai kurie politinio lauko lyderiai mėgsta klijuoti etiketes, vadindami oponentus „penktomis kolonomis“ ar kitokiais epitetais. Jei aš čia pasakyčiau, kad kažkas yra „penkta kolona“, visi pradėtumėte įtariai dairytis aplinkui. Ar tai stiprina mūsų gebėjimą veikti išvien? Negalima taip skaldyti ir poliarizuoti visuomenės“, – įspėjo G. Paluckas.
Jis pripažino, kad visuomenėje yra elementų, kurie skleidžia abejotinas idėjas, tačiau tai neturėtų tapti pretekstu visuotiniam pykčiui ir neapykantai. „Mes mėgstame pyktis, tai mums gerai sekasi, bet mums nereikia patarimų iš šalies, kaip tai daryti. Mes patys mokėsime ir susipykti, ir susitaikyti“, – reziumavo premjeras.
Priminsime, kad Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau teigė, jog parlamente formuojasi „penktoji kolona“, veikianti prieš valstybės interesus. Tokį pareiškimą jis padarė po uždaro Seimo posėdžio, skirto gynybos ir saugumo klausimams, kurio metu dalis parlamentarų kritikavo priimtus sprendimus.
