Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris patikino, kad Lietuva gali būti rami dėl JAV rotacinių pajėgų buvimo šalyje, nepaisant besikeičiančios JAV administracijos politikos. H. R. McMasteris, kalbėdamas Vilniaus saugumo forume Seime, pabrėžė, kad JAV pajėgos ir toliau dalyvaus NATO veikloje, įskaitant rotacines pajėgas Lietuvoje.
Analitikas, kuris 2017–2018 metais ėjo D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, taip pat atkreipė dėmesį į stiprų Lietuvos balsą Europoje. Jis ragino Lietuvą aktyviai naudotis šia įtaka, siekiant aiškiai perteikti Rusijos keliamą grėsmę tiek JAV piliečiams, tiek politikams.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai D. Trumpas neseniai kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, faktiškai apkaltindamas jį dėl Maskvos invazijos ir pavadindamas jį „diktatoriumi be rinkimų”. H. R. McMasteris teigė, kad už kai kurių D. Trumpo pareiškimų slypi klaidingas Rusijos grėsmės suvokimas, todėl būtina, kad Lietuva tvirtai išsakytų savo poziciją dėl šios grėsmės rimtumo.
Analizės centro „Heritage Foundation“ ekspertas Jamesas Jay Carafano pritarė, kad JAV įsipareigojimas Lietuvai dislokuoti pajėgas išlieka nepakitęs, nepriklausomai nuo to, kuri partija dominuoja JAV politikoje. Jis pabrėžė, kad Lietuva yra pavyzdys visam NATO, nes itin rimtai žiūri į savo teritorijos gynybą ir, Rusijai įsiveržus, agresorius susidurtų su rimtu pasipriešinimu.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat patvirtino, kad nemato jokių ženklų, jog JAV planuotų išvesti savo karius iš Baltijos šalių. Šis pareiškimas pasirodė po publikacijos „Financial Times“, kuriame, remiantis neįvardytais šaltiniais, teigta, kad Europos pareigūnai mano, jog D. Trumpas gali sutikti išvesti karius iš Baltijos šalių.
Tuo pat metu JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nežiūrėti į amerikiečių karių buvimą žemyne kaip į savaime suprantamą dalyką ir paragino jas didinti išlaidas gynybai.
Rusija nuolat reiškia nepasitenkinimą dėl NATO buvimo Vidurio ir Rytų Europoje. Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Maskva reikalavo, kad NATO atitrauktų savo karius iš kelių rytinių Europos valstybių.
Šiuo metu JAV rotacinis batalionas tarnauja Pabradėje. JAV sunkiosios technikos batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Lenkijos atsargos generolas Rajmundas Andrzejczakas akcentavo, kad vertinant Lietuvos saugumą svarbu atsižvelgti ir į Lenkijos kariuomenės pajėgumus bei investicijas į gynybą. Jis paminėjo, kad Lenkija įsigyja 250 tankų „Abrams M1A2 SEPv3“, 96 sraigtasparnius „Apache“ ir 800 raketų sistemų „HIMARS“, taip pat skiria 4 proc. BVP gynybai.
D. Trumpas anksčiau yra pareiškęs, kad NATO šalys turėtų padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP.
Valstybės gynimo taryba sausio 17 d. nusprendė, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP, arba apie 12 mlrd. eurų. Lenkija siekia 2025 metais gynybai išleisti 4,7 proc. savo BVP, viršydama NATO nustatytą 2 proc. minimumą.