Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas, nuteistas vadinamojoje „čekiukų“ byloje, teigia, kad Jonavos savivaldybėje daugiau nei 17 metų buvo galima pateikti svetimus mokėjimo dokumentus ir už tai gauti kompensacijas. Jis tvirtina, kad matydamas vyresnių kolegų politikų elgesį, nesuprato, jog daro kažką nusikalstamo.
„Kiti tarybos nariai nešdavo degalų čekius ir taip pagrįsdavo savo išlaidas. Aš tiesiog pasekiau paskui juos, pasidaviau srovei, ir dėl to labiausiai ant savęs pykstu, kad, būdamas kritiškas tokiems dalykams, pats į tai įklimpau. Labiausiai gaila, kad nesuvokiau, jog tai yra nusikaltimas. Atsimenu, kai pristatydavau ataskaitas, man trūkdavo pinigų, ir man paaiškino, kaip reikia daryti, kaip visi tarybos nariai daro“, – teigė tarybos narys teisme, kalbėdamas su naujienų agentūra ELTA.
Žurnalistės paklaustas, ar bent vienas tarybos narys pasipriešino tokiems neteisėtiems veiksmams, jis atsakė neigiamai.
„Ne. Ar visi buvo įpratę, ar niekas nesusimąstė. Kai esi pirmą kadenciją ir visų subtilybių nežinai, tai atrodė nesąmonė, bet toks jau procesas“, – aiškino Ž. Galimovas.
Tačiau jis nepanoro komentuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje, kuri buvo nutraukta.
„Manau, kad Aukščiausiasis Teismas labai kvalifikuotai įvertino visas aplinkybes. Aš ir pirmos instancijos teisme sakiau, kad nebuvo jokio tyčios elemento. Tikrai neplanavau, kaip čia pasisavinti savivaldybės pinigus ir juos išgrobstyti. Abejoju, ar daugelio kolegų tikslas buvo pasisavinti lėšas ir susikrauti turtus. Sumos ne tokios, kad turtus susikrautum, nors per kadenciją susidaro nemaža suma. Aš iš tų pinigų turtų nesusikroviau, neturiu jokio turto, išskyrus automobilį, ir tai jis pirktas su paskola“, – Eltai pasakojo Ž. Galimovas.
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį išnagrinėjo Ž. Galimovo skundą dėl Kauno apygardos teismo pernai spalį priimto nuosprendžio dėl dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu dėl daugiau nei 10 tūkst. eurų pasisavinimo. Didžioji dalis pinigų jau grąžinta.
Liberalų sąjūdyje narystę sustabdžiusiam Ž. Galimovui buvo skirta 15 tūkst. eurų bauda ir trejų metų draudimas būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigas. Tai reiškia, kad įsiteisėjus nuosprendžiui jis netektų tarybos nario mandato. Tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas.
„Nežinau, ar sieksiu politinės karjeros ateityje. Manau, kad jau atsikandau, man svarbiausias moralinis aspektas – nemanau, kad esu vertas baudžiamosios atsakomybės, nes valstybė mane laiko nusikaltėliu. Aš tikrai nesijaučiu nusikaltėliu šioje situacijoje“, – teigė 28 metų politikas.
Jis tvirtino, kad dėl „čekiukų“ bylos jau prarado darbą – po pirmosios instancijos teismo sprendimo turėjo palikti Kauno sporto mokyklos „Gaja“ direktoriaus postą. Kauno miesto savivaldybė pareikalavo, kad jis atsistatydintų.
Jei nuosprendis „čekiukų“ byloje liktų galioti, Ž. Galimovas nebegalėtų dirbti su vaikais, nes piktnaudžiavimas, už kurį jis nuteistas, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų.
„Studijuoju edukologijos magistrantūroje, noriu dirbti su vaikais, galbūt pradėti trenerio karjerą“, – sakė Ž. Galimovas, kuris šiuo metu dirba Lietuvos rankinio federacijoje.
Teismo posėdžio išvakarėse Ž. Galimovas ir jo advokatas pateikė prašymą teismui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti atsakomybę jo motinai, Jonavos rajono savivaldybės darbuotojai Eglei Galimovienei, kaip laiduotojai.
Jei teismas pritartų LAT nutarčiai M. Sinkevičiaus byloje ir nutrauktų bylą dėl piktnaudžiavimo, už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, kaip už apysunkius nusikaltimus, prašoma taikyti laidavimo institutą.
Apeliaciniam teismui buvo pranešta, kad E. Galimovienė yra patikimas asmuo, ji nepritaria sūnaus veiksmams: sūnus pakenkė saugomoms vertybėms, šeimos reputacijai, mama skatino jį pripažinti klaidas visuomenei ir rinkėjams. Sūnus paklausė jos ir atsiprašė gyventojų per „Facebook“ dėl „čekiukų“ istorijos, taip pat grąžino savivaldybei 8 tūkst. 237 eurus nepagrįstai panaudotų lėšų.
„Toks elgesys ateityje nepasikartos, mama įsitikinusi, kad jaunas politikas pateko į susiformavusią neteisėtą sistemą, pasidavė, nes taip liepė vyresni kolegos“, – rašoma prašyme teismui.
E. Galimovienė, dirbanti Jonavos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriuje vyriausiąja specialiste, apibūdinama kaip sąžininga, atsakinga, iniciatyvi ir pavyzdingo elgesio darbuotoja.
„Nežlugdykite jauno žmogaus, politiko karjeros, atsiprašau“, – su ašaromis kreipėsi E. Galimovienė į teismą.
Teismui taip pat buvo pateikta daugybė Ž. Galimovui skirtų padėkų už pasiekimus mokykloje ir studijų metais – teisėja Virginija Liudvinavičienė apie pusvalandį skaitė padėkas už laimėjimus chemijos, matematikos, literatūros olimpiadose ir meninio skaitymo konkursuose.
„Dalyvavo seminare „Meilės pamokos“, gavo padėką už tinklinio varžybų organizavimą, savižudybių prevencijos dieną, prezidentės Dalios Grybauskaitės padėką, 2015 metais – socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės padėką“, – vardijo teisėja.
Ž. Galimovo viešoje biografijoje nurodoma, kad jis buvo Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen visuomeninis konsultantas, Jonavos tinklinio asociacijos direktorius ir Jonavos miesto seniūnijos Mokyklos seniūnaitijos seniūnaitis.
2013 m. vasario 14 d. kartu su Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija gavo Lietuvos Respublikos vėliavą iš prezidentės Dalios Grybauskaitės už nuopelnus skatinant pilietiškumą ir patriotiškumą, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Ž. Galimovas taip pat pateikė teismui duomenis, kad dovanojo knygas bibliotekoms, aukojo Ukrainai, Jonavos ir Alytaus ugniagesiams premijoms, vaikų kalėdinėms dovanoms ir nepasiturintiems. Tačiau tai pagrindžiančių dokumentų, čekių, jis negalėjo pateikti.
„Jūsų byloje yra 95 banko kortelės, tuos čekius jūs rinkote, o šitų – ne“, – pastebėjo teisėja V. Liudvinavičienė.
Tyrimo metu teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad tariamos išlaidos buvo apmokėtos naudojant 95 skirtingas banko korteles, įskaitant užsienio bankų korteles.
Bylos duomenimis, Ž. Galimovas, eidamas Jonavos savivaldybės tarybos nario pareigas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., galimai sistemingai klastojo dokumentus – 55 išmokų avanso apyskaitas, pateikdamas jose tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro, telefono ir transporto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla.
Prokuratūra teigia, kad Ž. Galimovas, pateikdamas savivaldybės buhalterijai suklastotus finansinius dokumentus, apgaule įgijo daugiau nei 10,5 tūkst. eurų Jonavos rajono savivaldybės administracijos lėšų.
„Pirmoje instancijoje gyniausi be advokato. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjau tinkamai suformuluoti kai kurių dalykų. Nuoširdžiai tikėjau, kad dokumentų neklastojau, nes teisinėje sistemoje klastojimas apibrėžiamas kitaip. Visuomenė tikisi iš politikų pagalbos, nerinkau kvitų už gėles, neturėjau tikslo pasisavinti turto“, – sakė Ž. Galimovas teismui.
Generalinė prokuratūra mano, kad Ž. Galimovo skundas turi būti atmestas.
„Jis kryptingai atliko veiksmus, yra tiesioginis ryšys tarp nuteistojo veiksmų, jis veikė neteisėtai, siekdamas turtinės naudos, ir tokie veiksmai neprarado pavojingumo“, – teismui sakė prokuroras Darius Valys.
Apeliacinis teismas savo sprendimą paskelbs gegužės 14 dieną.
