Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigas, BNS patvirtino Viešojo valdymo agentūra. Šis žingsnis žengiamas po to, kai ankstesnis konkursas, kuriame dalyvavo vienintelis kandidatas – dabartinis inspekcijos vadovas Audrius Valotka, – neįvyko.
Kadenciją baigęs kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad naujasis ministerijos vadovas kartu su Viešojo valdymo agentūra turės skelbti naują konkursą ir ieškoti naujo vadovo. Ministras nesutiko su kritika, jog turėjo paskirti A. Valotką naujai kadencijai vien dėl to, kad šis buvo vienintelis dalyvis konkurse.
S. Kairys argumentavo, kad ministro vaidmuo nėra tik formalus patvirtinimas. Konkurso komisijos sprendimas turėtų siųsti žinią apie atrinktus žmones, su kuriais galima kalbėtis. Tačiau, kai pasirinkimas yra vienas iš vieno, ministrui ir Viešojo valdymo agentūrai vykdant konkursą, būtų buvę galima tiesiog pratęsti A. Valotkos kadenciją be konkurso. Vis dėlto, S. Kairys pasirinko šito nedaryti, matydamas situaciją kitaip. Jis išreiškė viltį, kad naujoji ministerijos vadovybė išlaikys atvirumo ir konkurencijos principus, siekiant pritraukti daugiau dalyvių į konkursą.
Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažino, kad greičiausiai teks skelbti naują konkursą, tačiau nesutiko su praktika, kai konkurso komisijos atrinktas kandidatas nėra skiriamas į pareigas. Ministras teigė, kad tokiais atvejais gali suveikti asmeninės simpatijos ar antipatijos, todėl toks sprendimas jam atrodo keistas ir parodo nepasitikėjimą komisija.
Š. Birutis pareiškė, kad jis pats taip nesielgtų, nes tai paneigtų komisijos kompetenciją. Anot jo, reikėtų turėti labai aiškius argumentus, kodėl kandidatas netinka, nes vertinami ne tik jo žinios, bet ir elgesys, laikysena bei pozicija. Ministras abejojo, ar vienas ministras gali būti viršesnis už visą kompetentingą nepriklausomą komisiją ir atmesti visų patvirtintą kandidatą, teigdamas, jog tai būtų klaida.
S. Kairys savo ruožtu įžvelgė tam tikrą „užpelkėjimą“ šioje srityje, todėl tikisi, kad naujas vadovas galėtų atnešti permainų. Jis pabrėžė, kad valstybinės kalbos tema yra uždaryta kelių asmenų vaidmenyje, ir nors jis nelaiko A. Valotkos blogu vadovu, mano, kad sektoriui reikalingas naujas postūmis ir kitų kandidatūrų atsiradimas.
Pirmasis konkursas į Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas buvo paskelbtas liepos pradžioje. Tuomet nesulaukus pretendentų, buvo patikslinti specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir paskelbta nauja atranka. Viešojo valdymo agentūra rugpjūčio viduryje informavo, kad sulaukė penkių pretendentų prašymų, tačiau galiausiai atrankoje liko tik A. Valotka.
A. Valotka yra sulaukęs kritikos iš buvusio kultūros ministro S. Kairio dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. Jam taip pat skirtos dvi pastabos. Viena – už tai, kad konferencijoje pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau paaiškino, kad norėjo pasakyti „tiurkų“, bet netinkamai ištarė žodį. Kita pastaba skirta už tai, kad LRT radijo laidoje jis palygino Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
A. Valotkos penkerių metų kadencija baigsis kitų metų sausį. Valstybinė kalbos inspekcija, veikianti nuo 1990-ųjų, prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant ir šviečiant visuomenę.
