Krašto apsaugos ministerija (KAM), siekdama užtikrinti šalies saugumą ir piliečių pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms, telkia įvairių sektorių atstovus. Ministerija, bendradarbiaudama su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu, subūrė valstybinių institucijų, privataus verslo, nevyriausybinių organizacijų, švietimo įstaigų, sveikatos priežiūros sektoriaus ir kitų sričių atstovus, kad aptartų būtinas kompetencijas, kurias piliečiai turėtų įgyti, ruošiantis galimai sudėtingai situacijai, vadinamai „diena X“.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas pabrėžė, kad svarbu suvienyti skirtingų sektorių pastangas ir užtikrinti vienodą situacijos supratimą. Anot jo, koordinuotas ir tikslingas resursų paskirstymas bei aiškių kompetencijų apibrėžimas yra esminiai žingsniai siekiant kuo geriau pasiruošti visuotinei gynybai.
Atlikus išsamią analizę, buvo nustatytos šešios pagrindinės piliečių kompetencijos, būtinos pilietiniam pasipriešinimui. Tai apima neginkluoto pasipriešinimo pagrindus, išgyvenimo įgūdžius, psichologinį ir fizinį pasirengimą, pirmosios pagalbos teikimą, bepiločių orlaivių valdymą bei priešo ginkluotės ir technikos atpažinimą.
Neginkluoto pasipriešinimo pagrindai apima veiksmus, kuriais piliečiai gali stiprinti valstybės atsparumą, pavyzdžiui, remti Lietuvos ir sąjungininkų ginkluotąsias pajėgas, nebendradarbiauti su priešu ir nepaklusti okupantui. Išgyvenimo įgūdžiai padeda pasiruošti ekstremalioms situacijoms – nuo būtiniausių priemonių rinkinio sudarymo iki saugaus elgesio evakuacijos metu. Psichologinis ir fizinis pasirengimas didina atsparumą stresui, propagandai ir kibernetinėms grėsmėms, leidžiant piliečiams priimti racionalių sprendimus. Pirmosios pagalbos įgūdžiai, tokie kaip gaivinimas, kraujavimo stabdymas ir sušalimo prevencija, gali išgelbėti gyvybes krizės metu. Bepiločių orlaivių valdymas apima dronų pilotavimo įgūdžius, kurie gali būti pritaikyti gynybai, įskaitant žvalgybą, stebėjimą ir, esant reikalui, puolamuosius veiksmus. Priešo ginkluotės ir technikos atpažinimas leidžia identifikuoti priešo karines pajėgas, jų naudojamą techniką ir simboliką, taip didinant visuomenės budrumą.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis pabrėžė, kad būtina aiškiai apibrėžti reikalingas kompetencijas ir kuo geriau įtraukti visuomenę, atsižvelgiant į istorinę patirtį ir įvykius Ukrainoje.
Lietuvos šaulių sąjunga, Raudonasis kryžius, Lietuvos skautija, Maltos ordinas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Caritas ir kitos organizacijos atlieka svarbų vaidmenį ugdant pilietinio pasipriešinimo kompetencijas. Šios organizacijos siūlo įvairias paslaugas, kurios padeda stiprinti kompetencijas, atliepiančias ministerijos išskiriamas sritis.
Nors dalis nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų yra mokamos, motyvuoti piliečiai aktyviai dalyvauja mokymuose ir kituose bendruomeniniuose projektuose. Vis dėlto, pastebima, kad dalį piliečių įtraukti yra sudėtinga.
Dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas įmonėms ir kitoms privačioms organizacijoms. Jų atstovai turėtų atkreipti dėmesį į civilinę saugą, priedangas, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir evakuacijos planus. Taip pat svarbu užtikrinti visapusę – fizinę, kibernetinę ir infrastruktūros – apsaugą. Įmonės turėtų įvertinti atsargų ir žaliavų poreikį, kad krizės atveju būtų tęsiama veikla ir užtikrinamas valstybės funkcionavimas. Svarbiausias faktorius – parengtas ir motyvuotas personalas. Pagrindines reikalingas kompetencijas tiek organizacijos, tiek jų darbuotojai gali rasti nurodytame šaltinyje.
Geriausias būdas įgyti ginkluotosios valstybės gynybos žinias ir įgūdžius – rinktis skirtingas karo tarnybos formas: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ar karo komendantūras. Daugiau informacijos galima rasti nurodytame šaltinyje.
