Politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose didžiausias šansas laimėti yra Laurynui Kasčiūnui. Ekspertai teigia, kad jo pergalė galėtų pastūmėti partiją link tradicinio konservatyvumo. Tuo tarpu manoma, kad liberalesnių pažiūrų nariai palaikys Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą, tačiau ji vargu ar rimtai konkuruos dėl pirmininko posto.
„Atrodo, kad tradicinių konservatyvių vertybių šalininkai atsirevanšuoja“, – penktadienį BNS sakė antropologas ir politologas Bernardas Ivanovas.
Jo teigimu, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė greičiausiai bus tik garbės kandidatė, reikalinga intrigai rinkimuose palaikyti, o realus pretendentas į pergalę yra L. Kasčiūnas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė taip pat mano, kad L. Kasčiūnas yra aiškus favoritas. Pasak jos, liberalaus sparno atstovai neturi pakankamai stiprių kandidatų, o R. Morkūnaitė-Mikulėnienė iki šiol nedemonstravo ryžtingos lyderystės.
**Kandidatų sąrašas**
L. Kasčiūnas, Seimo narys ir buvęs krašto apsaugos ministras, pagal partijos skyrių siūlymus buvo antras populiariausias kandidatas – jo kandidatūrą iškėlė 65 skyriai. Daugiau kartų buvo siūloma tik ekspremjerės Ingridos Šimonytės kandidatūra, tačiau ji atsisakė dalyvauti rinkimuose.
Be L. Kasčiūno ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės (ją pasiūlė 29 skyriai), į pirmininko postą taip pat pretenduoja Seimo narys Žygimantas Pavilionis (21 skyrius), parlamentaras ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (6 skyriai) ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas (1 skyrius).
B. Ivanovo nuomone, kandidatai, kurie siekia tęsti dabartinę konservatorių politiką ir yra artimi buvusiam lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, nesugebės efektyviai dirbti opozicijoje ir pasiruošti būsimam rinkimų ciklui. Jis teigė, kad partijos priešininkai tikriausiai norėtų, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė arba Ž. Pavilionis taptų pirmininkais, nes tai galutinai sužlugdytų partiją.
A. Ramonaitė pažymėjo, kad Ž. Pavilionis turi gerų retorinių įgūdžių ir yra žinomas partijos viduje, tačiau abejojo, ar jam pavyks išplėsti savo paramą.
**Ar partija gręšis į tradicinį konservatizmą?**
Vadovaujant G. Landsbergiui, TS-LKD labiau orientavosi į liberalų sparną, palaikantį LGBTIQ partnerystę ir kitas mažumų teises. B. Ivanovas mano, kad L. Kasčiūnui perėmus partijos vairą, bus atsisakyta „flirto su mažumų teisėmis“.
„Manau, kad pamatysime naują konservatorių veidą, tiek konservatyvių vertybių, tiek viešųjų ryšių prasme. L. Kasčiūnas tikriausiai dirbs su viešųjų ryšių specialistais, atnaujins partijos vizualinį identitetą ir pakeis bendravimo su rinkėjais stilių“, – sakė antropologas.
VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė nemano, kad partijos viešoji komunikacija kardinaliai pasikeis, tačiau pripažino, kad konservatorių formuluotės žmogaus teisių klausimais gali tapti neutralesnės. Ji pridūrė, kad partija supranta, jog sėkmė priklauso nuo gebėjimo balansuoti tarp dviejų sparnų.
„Be to, svarbu atsiminti, kad partijos pagrindas visada buvo provakarietiška pozicija. Manau, kad partija jau įtikino savo rinkėjus, jog provakarietiškumas reiškia ir vienalytės partnerystės palaikymą, nes tai tapo savotiška buvimo Vakaruose sąlyga“, – kalbėjo politologė.
**L. Kasčiūnas – „artimesnis liaudžiai“**
Ekspertai mano, kad L. Kasčiūno lyderystė galėtų pritraukti naujų rinkėjų. A. Ramonaitės teigimu, L. Kasčiūno retorika visada skyrėsi nuo ankstesnių partijos vadovų.
„Jis yra labiau prie liaudies“, – sakė profesorė. Ji mano, kad L. Kasčiūnas galėtų priartinti partiją prie paprasto žmogaus ir susigrąžinti rinkėjus regionuose, nes pastaruoju metu TS-LKD nuo jų atitolo. Vis dėlto, ji svarstė, ar tai neatbaidytų miesto rinkėjų, nes partija nuolat susiduria su dilema, kaip pritraukti vienus rinkėjus neatstumiant kitų.
B. Ivanovas teigė, kad L. Kasčiūnas sutelks vertybiškai konservatyvius rinkėjus balsuoti už TS-LKD ir atims rinkėjus iš Nacionalinio susivienijimo. Jis mano, kad tokiai politikai yra paklausa, nes V. Sinica pateko į Seimą tik dėl konservatorių paklydimų į liberalų pusę.
B. Ivanovo nuomone, TS-LKD rizikuotų prarasti liberalesnius rinkėjus, kurie ateityje balsuotų už Liberalų sąjūdį, tačiau tai nebūtinai būtų blogai konservatoriams. Tai suteiktų naują impulsą liberalams, nes didesnė partija juos vertybiškai paliks ramybėje, o iš to galėtų laimėti visa centro dešinė. Stipresni liberalai būtų naudingi konservatoriams kaip koalicijos partneriai.
A. Ramonaitės teigimu, TS-LKD rinkėjų bazė su L. Kasčiūnu priešakyje keistųsi nežymiai, nes partija turi lojalių rinkėjų, kurių prisirišimas prie partijos nepriklauso nuo lyderio pasikeitimo.
G. Landsbergis vadovavo konservatoriams nuo 2015 metų, tačiau po pralaimėjimo rinkimuose atsistatydino ir pareiškė, kad daro pauzę politikoje.
Pirmasis TS-LKD pirmininko rinkimų turas vyks vasario 9 dieną, balsavimas internetu – vasario 4–5 dienomis. Jei prireiks antrojo turo, jis bus organizuojamas vasario 23 dieną, o balsavimas internetu vyks vasario 18–19 dienomis.
Rinkimuose galės balsuoti tiek partijos nariai, tiek ir TS-LKD rėmėjai. Partijos rėmėjų registracija prasidės sausio 1 dieną ir truks iki sausio 19 dienos, o TS-LKD nariai dalyvaus be atskiros registracijos. Konservatorių pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai.
