Neretas mano, kad patekimas į valdžios olimpą atveria tiesų kelią į lengvą praturtėjimą. Esą, įsitaisius ministru, viceministru ar ministerijos kancleriu, tereikia paskambinti buhalterei ir nurodyti, į kurią sąskaitą pervesti pageidaujamą sumą – milijoną ar kelis. Arba pasikviesti įtakingą verslininką ir paprašyti atnešti lagaminą su pinigais. Trumpai tariant, svarbiausia – pasiekti valdžios viršūnes, o tuomet pinigai liesis it upė. Tačiau realybė yra kur kas proziškesnė. Valdininkų ir politikų veiksmus atidžiai stebi ne viena institucija. Lietuvoje galioja Baudžiamasis kodeksas, o istorija jau pažįsta atvejų, kai net merai buvo nubausti už, atrodytų, smulkius nusižengimus, pavyzdžiui, telefono, degalų ar televizoriaus naudojimą asmeniniais tikslais.
Norint įgyvendinti korupcinę schemą, vien patekimo į valdžią neužtenka. Svarbiausiuose postuose turi atsidurti asmenys, pasižymintys bent dviem esminėmis savybėmis. Pirma, jie turi būti pakankamai protingi ir iniciatyvūs. Būtina puikiai išmanyti įstatymų spragas, suprasti valstybinio aparato veikimo principus, turėti platų ryšių tinklą ir sukauptą patirtį. Pažvelgus į rezonansines korupcijos bylas, dažnai matome partijų pirmininkus, didmiesčių savivaldybių administracijos direktorius, valstybinių įstaigų vadovus.
Antra, ne mažiau svarbi savybė – moralinių stabdžių nebuvimas. Valstybės valdyme dalyvauja daugybė protingų žmonių, tačiau tik nedaugelis ryžtasi kišti rankas į svetimą kišenę. Ir ne todėl, kad jie nežino, kaip tai padaryti. Juos stabdo baimė būti nubaustiems, noras išsaugoti savo reputaciją, gyventi ramiai ir vertybės, įdiegtos dar vaikystėje, kurios sako, kad vogti iš kitų yra blogai.
Taigi, patekus į valdžią su planu „pasipelnyti“ iš visų mūsų pinigų, iškyla rimtas iššūkis – surasti tokių žmonių, kurie ir žinotų, kaip tai padaryti, ir nebijotų pasekmių. Idealu, jei tai būtų jau patikrinti kadrai. Galbūt čia slypi atsakymas į klausimą, kodėl tiek daug Remigijaus Žemaitaičio į atsakingas pareigas siūlomų asmenų yra arba teisti, arba figūruoja ne vienoje korupcinėje istorijoje.
Pavyzdžiui, į aplinkos ministrus siūlomas teistas Tomas Kovėra. R. Žemaitaitis viešai meluoja televizijos laidoje, teigdamas, kad kandidatas nėra teistas, net nesuvokdamas skirtumo tarp sąvokų „teistas“ ir „teistumas išnykęs“.
Vietoje T. Kovėros ministru tampa registruotas statybų lobistas Povilas Poderskis, kuris buvo įsivėlęs ne viename skandale ir net turėjo specialiojo liudytojo statusą ikiteisminiame tyrime.
Jo viceministru tapo Ramūnas Krugelis, kuris buvo teisiamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą.
Pažvelkime į kitą „Nemuno aušros“ ministeriją. Mano šaltinių teigimu, Žemės ūkio ministerijos kancleriu pasiūlyta tapti Renatui Dūdoniui. Šiuo metu laukiama galutinių tarnybų pažymų.
Priminsiu, kad R. Dūdonis buvo atleistas iš „Vilniaus vystymo kompanijos“ vadovo pareigų po skandalo dėl neskaidraus sostinės sklypų perleidimo susijusiems asmenims. Didelį sklypą pačiame Vilniaus centre užvaldė R. Dūdonio svainis. Tam buvo sukurta sudėtinga schema, kurioje dalyvavo ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojai.
NŽT yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai, kurios kancleriu artimiausiu metu gali tapti R. Dūdonis. Puikus pasirinkimas!
Beje, asmeniškai ministro pirmininko Gintauto Palucko esu klausęs, kodėl jis savo patarėju žemės ūkio klausimais pasirinko buvusį Darbo partijos ministrą Vigilijų Jukną. Būtent šiam ministrui prezidentė Dalia Grybauskaitė kažkada turėjo daugiausiai priekaištų: „Žemės ūkio ministerija yra viena iš tų ministerijų, dėl kurių veiklos skaidrumo ir politizavimo kyla daugiausia problemų. Viešojoje erdvėje reiškiamos abejonės dėl galimai neskaidriai skirstomos ES paramos ir žvejybos plotų, nesąžiningų konkursų į ministerijai pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovų postus, su politikais susijusių įmonių protegavimo.“
Anot prezidentės, ministerijoje įsigalėjęs nepotizmas, protekcionizmas, neskaidriai skirstomos lėšos ir vykdomi konkursai griauna Lietuvos žmonių pasitikėjimą savo valstybe.
Tuo metu žiniasklaida pranešė, kad prezidentei STT pateiktame sąraše yra visi keturi V. Juknos viceministrai. Tarp jų ir Rytis Šatkauskas. TV3 paviešino garso įrašą, kuriame jis iš verslininko reikalavo pusės milijono litų kyšio.
Žodžiu, publika išties įdomi. O dabar paklauskime savęs – kodėl ji tokia? Kiek jūs savo aplinkoje turite tokių asmenų? Ir dar svarbiau, ar tokiems žmonėms pasiūlytumėte vadovo darbą savo įmonėje? Tai kodėl dabar valstybėje į viršų kyla asmenys su tokia praeitimi?
Na ir paskutinis klausimas. Ką daryti? Atsakymas aiškus – kitoje pusėje turėti protingesnius, drąsesnius, veiklesnius. Tikėtis, kad tokie dirba ir vadovauja teisėsaugos institucijoms, kad jų yra politikoje, žiniasklaidoje, versle. Tikėtis, kad ir pareigūnams, ir teismams bus įkandamos gudriai suregztos schemos, o jas kūrę asmenys sulauks atpildo. Tikėtis, kad visuomenė supranta, kiek praranda dėl korupcijos, kad įmonių vadovai nori žaisti pagal aiškias taisykles, o ne murkdytis purve, kur konkurencinę kovą laimi tas, kas turi daugiau svainių ar švogerių aukštuose postuose.
