Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, kuri „niekina šeimos vertybes“ ir propaguoja LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja šalies Konstitucijai.
Buvusi Vyriausybė kreipėsi į teismą, prašydama įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimą Konstitucijai.
Minėtame įstatyme teigiama, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
KT nusprendė, kad ši įstatymo nuostata pažeidžia Konstitucijos 25 straipsnį, kuris garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Be to, anot KT, ši įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui ir jo dalims, kuriose nurodoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
KT pabrėžė, kad nustatant informacijos sklaidos apribojimus nepilnamečiams, negalima sudaryti prielaidų paneigti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar jų nepaisyti.
„Todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų suponuojama, kad informacija apie bet kokius šeimos modelius ir asmenų tarpusavio santykius savaime yra netinkama nepilnamečiams vaikams“, – skelbdamas sprendimą sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Toks teisinis reguliavimas (…) trukdo jiems formuotis kaip brandžioms, visapusiškoms asmenybėms, yra nesuderinamas su konstitucine valstybės pareiga užtikrinti harmoningą ir visapusišką vaiko vystymąsi, paremtą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“, – pridūrė jis.
Teismo teigimu, Konstitucijos garantuojama laisvė ieškoti ir gauti informaciją apima ir pareigą skleisti objektyvią informaciją, atspindinčią realius visuomeninius santykius, kuri padeda formuoti pasaulėžiūrą, pagrįstą pagarba kito žmogaus teisėms ir orumui.
KT teigimu, Seimas ginčijamose įstatymo nuostatose aiškiai neapibrėžė, kokia informacija niekina šeimos vertybes, skatina kitokią santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, nei įtvirtinta Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse, ir todėl turi būti priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjai siekė apriboti informacijos apie kitokias nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtas šeimas sklaidą nepilnamečiams.
Tačiau KT atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymus šeimos santykiai gali susiklostyti ne tik tarp susituokusių vyro ir moters, bet ir tarp kitų, dažniausiai giminystės ryšiais susijusių asmenų.
„Be to, konstitucinė šeimos samprata, į kurią taip pat daroma nuoroda ginčytoje nuostatoje, nesuponuoja, kad šeima gali būti sukurta tik santuokos pagrindu“, – teigia teismas.
Pasak KT, Seimas, nustatęs informacijos apie šeimos modelius sklaidos ribojimus, sudarė prielaidas susiaurinti šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį.
„Teismas paaiškino, kad šitas reguliavimas yra nepakankamai aiškus ir įstatymų leidėjas neatskleidė, ką jis turi omenyje, kalbėdamas apie niekinamas šeimos vertybes ir kitokią, tariamai, šeimos sampratą, kuri yra Konstitucijoje“, – žurnalistams po nutarimo paskelbimo sakė G. Goda.
„KT tą punktą išbraukė, jis negali būti ateityje taikomas“, – teigė jis.
KT konstatavus, jog įstatymo norma prieštarauja Konstitucijai, ji iškart nustoja galioti.
Teismo pirmininkas teigė, kad ir anksčiau teismas yra pasisakęs, kad santuoka ir šeima, pagal pagrindinį šalies įstatymą, nėra tas pats.
„Kitas akcentas šioje byloje, kad vaikai turi teisę gauti informaciją, pertekliniai ribojimai gali kliudyti jaunajai kartai augti ir vystytis, tuo labiau, kad ta informacija yra prieinama įvairiais būdais“, – sakė G. Goda.
„Įstatymų leidėjas 2009 metais sugalvojo tokias formuluotes, jau 15 metų praėjo, kurios yra neaiškios ir neapibrėžtos, mes kažkokių teigiamų tikslų visuomenėje nepasiekėme“, – teigė jis.
Anot G. Godos, jei Seimas mano, kad „kažkoks panašus reguliavimas“ yra reikalingas, galima teikti šio įstatymo redakciją.
„Čia jau Seimo sprendimas, kaip taisys teisinį reguliavimą po KT nutarimo“, – kalbėjo KT pirmininkas.
Lietuva pralaimėjo bylą Strasbūre
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pernai pripažino, kad taikydama minėtą įstatymo nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Jis konstatavo, kad Lietuvoje galiojanti įstatymo norma pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, saugantį saviraiškos laisvę.
Po Strasbūro teismo sprendimo Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas pernai rudenį šią iniciatyvą atmetė.
Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.
Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.
Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.
