Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pranešė, kad Lietuva planuoja įsigyti karinių laivų iš Norvegijos. Šis pareiškimas nuskambėjo po ministrės susitikimo su Norvegijos gynybos ministru Tore Onshuusu Sandviku, kuris lankėsi Lietuvoje.
„Šiuo metu intensyviai vertiname galimybes įsigyti laivus iš Norvegijos. Taip pat atliekamas laivų modelių vertinimas iš Norvegijos pusės, siekiant nustatyti, kaip šis procesas galėtų būti tęsiamas toliau“, – teigė D. Šakalienė spaudos konferencijoje po susitikimo.
Ministrė pabrėžė, kad svarstomi moduliniai „Vanguard“ klasės laivai, kurie gali būti pritaikyti įvairioms misijoms. „Mūsų tikslas – sukurti optimalią platformą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos laivynas nėra didelis, laivai turėtų būti universalūs ir gebėti atlikti skirtingas užduotis. Siekiame, kad Karinės jūrų pajėgos turėtų laivą, kuris atitiktų mūsų poreikius ir galėtų efektyviai bendradarbiauti su sąjungininkais, atsižvelgiant į užduočių tipą ir sudėtingumą“, – aiškino D. Šakalienė.
Planuojama, kad sprendimai dėl laivų įsigijimo bus priimti iki šių metų pabaigos. Ministrės teigimu, tai ne tik sustiprins karinius pajėgumus, bet ir leis Lietuvos gynybos pramonei efektyviai bendradarbiauti pramoninio bendradarbiavimo kontekste. Ji pridūrė, kad jei didžioji dalis komponentų (išskyrus ginkluotės sistemas) galėtų būti gaminama Lietuvoje, tai suteiktų galimybę vietinei pramonei įsitraukti ir gauti naudos.
D. Šakalienė taip pat pažymėjo, kad planuojama naudoti tokius pačius laivų modelius, kaip ir Norvegija, siekiant išvengti situacijų, kai įsigyjamas nestandartizuotas modelis, sukeliantis ilgalaikių problemų su logistika, aprūpinimu ir remontu. „Šiuo metu vyksta diskusijos su Norvegija dėl to paties laivo modelio naudojimo. Tikimės, kad iki metų pabaigos turėsime Norvegijos sprendimą, kuris nulems ir mūsų sprendimus“, – sakė ji.
Anksčiau Vilnius ir Oslas susitarė dėl oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimo, pasirašant sutartį su Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“. „Sėkmingai įgyvendiname visus tris etapus. Kitais metais turėtume gauti antrąjį NASAMS oro gynybos sistemų etapą, o 2028 metais – trečiąjį“, – informavo D. Šakalienė.
Ministrė taip pat teigė, kad su Norvegijos kolega aptarė Norvegijos dalyvavimą oro policijos misijoje ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimą. T. O. Sandvikas patikino, kad Norvegija artimiausiais metais prisiims didesnę atsakomybę už nacionalinį ir regioninį saugumą. Didžioji dalis padidinto gynybos finansavimo bus investuojama į fregatų, povandeninių laivų, karinių laivų, tankų ir ginklų įsigijimą. Jis taip pat pažymėjo, kad Oslo prisidėjimas prie Baltijos šalių oro gynybos bus aptartas su kitomis Šiaurės šalimis, siekiant koordinuoti oro policijos strategiją, kai bus pasiektas pilnas F-35 naikintuvų flotilės operatyvumas.
Praėjusią savaitę Lietuva, Norvegija ir aštuonios kitos Europos valstybės pasirašė memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą Baltijos jūroje, numatant bendradarbiavimą didinant jūros dugne nutiestų kabelių ir vamzdynų atsparumą, užtikrinant tiekimo grandinių saugumą, vykdant povandeninę stebėseną ir plečiant greito remonto pajėgumus.
