Lietuvos Vyriausybė žengia žingsnį link pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas. Ketvirtadienį buvo įregistruoti atitinkami teisės aktų projektai, žymintys šio proceso pradžią.
Pirmiausia, Ministrų kabinetas turės priimti sprendimą dėl pasitraukimo. Vėliau prezidentas Gitanas Nausėda teiks iniciatyvą Seimui, kuris galutinai balsuos dėl konvencijos denonsavimo dokumentų. Šie veiksmai atliekami po Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrų bendro pareiškimo, kuriame jie paragino savo vyriausybes atsisakyti sutarties.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtame dokumente teigiama, kad nuo 2003 m., kai Lietuva ratifikavo konvenciją, saugumo situacija regione radikaliai pasikeitė. Išaugusios grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos kelia didelį susirūpinimą.
Ministerija argumentuoja, kad pasitraukimas iš konvencijos sustiprintų atgrasymo priemonę prieš Rusiją ir leistų Lietuvos kariuomenei efektyviau vykdyti kontrmobilumą mūšio lauke. Priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės galimybes apriboti priešo judėjimą, ypač svarbiuose ir sunkiai pravažiuojamuose vietose.
Dokumente teigiama, kad „priešpėstinės minos yra itin efektyvios prieš gyvąją jėgą…šiuo atveju pasiekti norimą efektą kaip tik ir padeda priešpėstinės minos.“ KAM taip pat pabrėžia psichologinį minų poveikį: žinojimas, kad jos gali būti panaudotos, sukels priešo kariams didesnį psichologinį spaudimą, nuovargį ir silpnins discipliną. Be to, poreikis naudoti minų ieškiklius lėtins priešo judėjimą ir didins jų pažeidžiamumą.
Ministerijos teigimu, minų naudojimas leistų Lietuvos kariuomenei taupyti išteklius, nes jos gali būti greitai ir efektyviai naudojamos uždaryti perėjas ar sustiprinti prieštankines kliūtis. Nors pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti ir naudoti priešpėstines minas, KAM pabrėžia, kad Lietuva laikysis tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų.
Teikime rašoma, kad „neigiami priešpėstinių minų panaudojimo efektai ir grėsmė civiliams gyventojams gali būti sumažinti nustatant griežtas šių minų panaudojimo taisykles ir procedūras…“. Pavyzdžiui, riziką civiliams sumažintų aktyvi minų laukų priežiūra ir greitas teritorijos išminavimas.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, tačiau Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas prie jos neprisijungė.
