Lietuvos Seimas šiandien priėmė sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją, draudžiančią priešpėstinių minų naudojimą, gamybą, kaupimą ir perdavimą. Už pasitraukimą balsavo 107 parlamentarai, 3 susilaikė, prieštaraujančių nebuvo. Šis žingsnis įsigalios po šešių mėnesių nuo oficialaus pranešimo Jungtinėms Tautoms ir kitoms konvencijos šalims.
Sprendimo motyvai
Lietuvos valdžios atstovai pabrėžia, kad saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo nuo 2003 m., kai šalis ratifikavo Otavos konvenciją. Krašto apsaugos ministerija teigia, kad pasitraukimas iš konvencijos sustiprins atgrasymo priemones prieš Rusiją ir leis kariuomenei efektyviau naudoti kontrmobilumo priemones mūšio lauke.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius pabrėžė, kad geopolitinė situacija reikalauja greitų sprendimų, o socialdemokratas Ruslanas Baranovas pridūrė, jog tokie pajėgumai privers priešininkus kelis kartus pagalvoti prieš imantis veiksmų prieš Lietuvą.
Regioninis kontekstas
Lietuvos sprendimas atitinka platesnę tendenciją tarp NATO šalių, besiribojančių su Rusija. Kartu su Lietuva pasitraukimą iš Otavos konvencijos paskelbė Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija, motyvuodamos augančia karine grėsme iš Rusijos pusės .
Šios šalys teigia, kad dabartinė saugumo aplinka reikalauja didesnio lankstumo gynybos strategijose, įskaitant galimybę naudoti priešpėstines minas kaip efektyvią priemonę stabdyti priešo pajėgas.
Humanitarinės ir tarptautinės reakcijos
Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis Raudonasis Kryžius, išreiškė susirūpinimą dėl šio sprendimo, pabrėždamos, kad priešpėstinės minos kelia ilgalaikę grėsmę civiliams gyventojams ir gali turėti rimtų humanitarinių pasekmių .
Nepaisant pasitraukimo iš Otavos konvencijos, Lietuva patvirtino savo įsipareigojimus laikytis tarptautinės humanitarinės teisės normų, įskaitant Ženevos konvencijas, ir sieks sumažinti bet kokias neigiamas pasekmes civiliams.
Lietuvos pasitraukimas iš Otavos konvencijos atspindi besikeičiančius saugumo prioritetus regione, kur auganti grėsmė iš Rusijos verčia šalis peržiūrėti savo gynybos strategijas. Nors šis sprendimas sulaukė kritikos iš humanitarinių organizacijų, Lietuvos valdžia pabrėžia, kad tai būtina priemonė užtikrinti nacionalinį saugumą dabartinėje geopolitinėje situacijoje.
