Lietuva planuoja įsigyti vokiškų tankų ir švediškų šarvuočių, tačiau, esant dabartiniam finansavimui ir gynybos pramonės pajėgumams, šalies siekis iki 2030-ųjų metų pilnai suformuoti diviziją gali neįvykti. Apie tai Valstybės gynimo taryba (VGT) buvo informuota kariuomenės vado.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po VGT posėdžio teigė, kad, jei sąlygos išliks tokios pačios, divizija pilno operacinio pajėgumo nepasieks iki 2030 metų. Jei nebus pokyčių, šis tikslas bus pasiektas tik 2036–2040 metais. Pagrindinės priežastys – dabartinis finansavimo lygis ir situacija gynybos pramonėje.
K. Budrys pabrėžė, jog tokie terminai netenkina, todėl VGT paprašė kariuomenės vado pateikti siūlymus dėl struktūrinių pokyčių kariuomenėje, finansavimo poreikio ir ginkluotos gynybos koncepcijos korekcijų.
VGT taip pat pritarė sutarčiai dėl tankų „Leopard 2“ įsigijimo ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų pirkimo dviem batalionams. K. Budrys informavo, kad Krašto apsaugos ministerijai pavesta sudaryti sutartis dėl tankų, kovinės paramos mašinų ir simuliacinių sistemų įsigijimo.
Pirmame etape Lietuva įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios pritaikytos Lietuvos kariuomenės poreikiams ir vadinamos „Vilkais“. Kariuomenei jau perduotos 89 kovos mašinos, o spalį pasirašyta nauja sutartis dėl dar 27 „Boxer“ mašinų su Vokietijos gamintojais.
Sprendimas įsigyti tankų buvo priimtas siekiant iki 2030 metų suformuoti diviziją. Tačiau paaiškėjo, kad, jei sąlygos nepasikeis, Lietuva nespės įgyvendinti šio tikslo laiku.
