Žurnalistų „nupilietinimo“ auditas: grėsmė žodžio laisvei Lietuvoje
Lietuvoje atliktas auditas, skirtas išnagrinėti LRT žurnalistų „politinio neutralumo“ principus, kelia didelį susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės. Šis auditas, užuot depolitizavęs žurnalistus, veikia kaip priemonė jiems įbauginti ir apriboti jų kritišką požiūrį į politikus bei valdininkus, ypač tuos, kurie priklauso valdančiajai koalicijai.
Žurnalistai, būdami arčiau valstybės problemų nei bet kuri kita profesija, kasdien susiduria su korupcijos, protekcionizmo ir nekompetencijos atvejais. Būtent jie, turėdami pilietinę atsakomybę, atskleidžia šias problemas, nepaisydami politikų partinės priklausomybės. Jų tikslas – informuoti visuomenę, nurodyti atsakingus asmenis ir ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje.
Tačiau tokia kritika yra neparanki tiems, kurie siekia nuslėpti savo trūkumus ir išlaikyti aukštus reitingus. Todėl gimsta tokie auditai, primenantys sovietinius laikus, kai buvo siekiama nustatyti, kas ir kaip rašo ar rodo, galbūt „užkliudydamas“ kokį nors aukštą pareigūną ar partiją.
Audito formuluotė, apimanti viską – nuo turinio kūrimo iki pasisakymų socialiniuose tinkluose – yra tiesmukas kišimasis į žurnalistų žodžio laisvę. Tai tarsi bandymas apriboti jų galimybę laisvai reikšti savo nuomonę. Nors objektyvumas yra svarbus rengiant informacinio pobūdžio žinias, bet kokius įtarimus dėl šališkumo turėtų nagrinėti žurnalistų etikos institucijos.
Šis auditas atrodo kaip bandymas užmesti platų tinklą ant nepaklusnių žurnalistų, suteikiant galimybę „blusinėtis“ net po asmeninių paskyrų įrašus. Natūralu, kad daugiausiai kritikos sulaukia valdžia, nes jos sprendimai daro didelę įtaką visuomenės gyvenimui. Todėl žiniasklaidos atstovai skiria ypatingą dėmesį jų vertinimui.
Tačiau priklijuoti „politinio neutralumo“ pažeidėjo etiketę yra labai lengva, ypač jei esi sąžiningas ir nenutyli to, kas kompromituoja politikus. Jei kritikuoji tuos, kurie žadėjo sumažinti mokesčius, sutvarkyti švietimą ar pakelti medicinos lygį, bet po rinkimų nieko nedaro, tu jau „išslysti“ iš „politinio neutraliteto“ rėmų.
Socialiniai tinklai tampa tikra aukso kasykla tiems, kurie nori užčiaupti burnas. Čia žurnalistai atviriau reiškia savo nuomonę, aštriau pasisako opiais klausimais ir nevengia griežtesnės kritikos. Todėl pretekstų juos bausti galima rasti be galo daug.
LRT taryba, inicijuodama šį auditą, kartoja 2023 metų klaidą, kai už nuomonės išreiškimą buvo persekiojamas žurnalistas Virginijus Savukynas. Jam buvo prilipdyta Etikos kodekso pažeidėjo etiketė už tai, kad jis asmeninėje „Facebook“ paskyroje kritikavo tuometę teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.
V. Savukynui teismo keliu pavyko nusiplėšti šią etiketę, tačiau, nepaisant persekiotojų fiasko, iš pamokų, regis, nebuvo pasimokyta. Priešingai, nueita dar toliau, nes dabar bus narstoma didelė žurnalistų grupė, siekiant užtikrinti, kad niekas nepažeistų „politinio neutralumo“ principų.
Išpuolių prieš žodžio laisvę yra gerokai daugiau, ir tai vyksta nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. Viešumas yra didžiausias politikų ir valdininkijos priešas, atimantis jiems galimybę ramiai veltėdžiauti, taškytis valdiškais pinigais ir naudotis statusu bei pažintimis.
Bėgant metams, bandymai varžyti žiniasklaidą, trukdyti jiems rinkti visuomenei aktualią informaciją nepaliaujamai pučiasi. Dangstantis asmens duomenų apsauga, komercinėmis paslaptimis, žurnalistams vis sunkiau tampa prieinami duomenys, liudijantys apie gerokai permokamas sumas valdiškus užsakymus vykdantiems rangovams ir daugybės kitų paslaugų teikėjams.
Kasmet storėjančiomis spynomis rakinamos žinios, susijusios su politikų turtais, demaskuojančios jų ir jų giminaičių, draugužių iš verslo pasaulio savivalę, pavyzdžiui, užgrobiant vaizdingus gamtos kampelius, priėjimus prie ežerų pakrančių ar pasinaudojant valstybės, savivaldybių institucijų organizuojamais konkursais.
„Asmens apsaugos“ dalimi dažnu atveju netgi virsta iš mokesčių mokėtojų pinigų valdininkams atseikėjamos algos su priedais ir premijomis, išpūstomis iki kosmosą siekiančio įžūlumo.
Paviešinusi įtartinus atvejus žiniasklaida vis dažniau atsiduria po aštriomis tarkomis. Pavyzdžiui, portalas „Atvira Klaipėda“, paskelbęs apie vietos savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ buvusios finansininkės giminystės ryšius su milijoninės vertės šios įmonės organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios privačios firmos savininku – jos sūnumi.
Vien tik už šių ryšių įvardijimą buvo įžvelgtas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimas, ir, vėlgi, pažeidėjo vardą portalui pavyko nusuplėšti tik perėjus nemenką kryžiaus kelią per teismų instancijas.
Kritiškai valdžios atžvilgiu nusiteikę leidiniai negauna nė trupinio iš oficaliai reklamą užsakančių institucijų, yra piktybiškai žlugdomi, tampomi po teismus, o tie, kurie lankstosi vietiniams karaliukams, apipildami juos panegirikos kupinais straipsniais, gauna šimtatūkstantines injekcijas.
Principingi, nesilankstantys valdžiai žurnalistai sulaukia vis aršesnės reakcijos. Buvo nesuvokiama dar viena situacija, kuomet Seimo narė Agnė Širinskienė reikalavo, jog žurnalistė R. Miliūtė pašalintų iš savo feisbuko paskyros šiai politikei nepatikusius kritinius įrašus – LRT Etikos kontrolierė tąsyk seimūnės įnorių netenkino, tačiau vien jau pats jų svarstymas dvelkė absurdu.
Grįžtant prie LRT audito dėl žurnalistų „politinio neutralumo“, į akis krinta šios užmačios slaptumas: iki šiol neskelbiamas posėdžių, davusio žalią šviesą narstymams ir tikrinimams, protokolas, neaiškūs lieka šio žingsnio motyvai ir galimi užsakovai. Nežinia netgi, kas pirmasis iš tarybos (pagal oficialią versiją) pasiūlė šią „genialią“ idėją.
Skaidrumą deklaruojančios LRT tarybos nariai prisipylė į burnas kuo didesnes stiklines vandens – nežinia, kas konkrečiai iš jų balsavo už auditą ir pagal kokius kriterijus bus nustatinėjami „pažeidimai“: kritinių publikacijų/komentarų skaičių, aštrumą, kandumą, frazeologizmus?
Pasiklausius kai kurių tarybos tarybos narių išvedžiojimų susidaro įspūdis, kad tai ne viešas viešos įstaigos valdymo organas, o ypatingai užmaskuota konspiracinė organizacija, prilygstanti mažų mažiausiai kariniam žvalgybos padaliniui, kuriame dokumentai spausdinami su žyma „visiškai slaptai“.
Rimtu tonu aiškinama, jog LRT tarybos posėdžiai, kurių metu buvo pasiūlyta atlikti „politinio neutralumo“ auditą, buvo nevieši ir tai neva „įprasta praktika“, tačiau nutylima, kad tarybos darbo reglamente yra 36-asis punktas: “Tarybos ar Tarybos pirmininko nutarimu, taip pat Tarybos metinių posėdžių plane numatytais atvejais gali būti organizuojami vieši Tarybos posėdžiai“.
Vadinasi, posėdžių viešumui, jų protokolų skelbimui nebuvo jokių kliūčių. Tačiau kažkam, regis, labai reikėjo viso to įslaptinimo. Kokiais tikslais? Kad nebūtų galima prisikasti prie tikrųjų audito užsakovų?
Taigi, kam reikalingas toks perdėtas ir visiškai nepagrįstas slaptumas? Kam, kokioms jėgoms apskritai reikėjo audito dėl žurnalistų „politinio neutralumo“, už kurį, kaip susidaro aiškus įspūdis, pasisako ir prezidentūra, ir premjeras Gintautas Paluckas?
Kažkas nori laikyti žurnalistus ant trumpo pavadžio, juos nupilietinti, pradedant procesus, panašius į žodžio laisvės suvaržymus Vengrijoje?
Tad ponai galimi užsimaskavę užsakovai nesikuklinkite, pasirodykite, išstokite su savo motyvacija.
Didelės bėdos prasideda nuo „nekaltų“ patikrinimų – žingsnis po žingsnio, patikrinimas po patikrinimo, ir patys nepajausime, kai demokratiją, viešumą, laisvą žodį pamatysime visiškai sukarpytais sparnais.
Todėl kiekvienas į cenzūrą linkusių asmenų ar suinteresuotų grupių bandymas ištraukti žirkles turi sulaukti kuo griežtesnio neabejingų piliečių atsako, aiškiai parodančio, kad pasikėsinimai į nuomonę, pilietinę poziciją, sužlugs vos žengus pirmuosius žingsnius.
Apynasrio uždėjimas bent daliai žiniasklaidos atstovų reikštų apynasrį ir visuomenei, tad pasistenkime bendromis jėgomis užkirsti tam kelią.
P.S. Parengus šią publikaciją pranešta, kad postą palieka LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Skelbiama, jog jis traukiasi dėl sunkumų suderinti darbą LRT taryboje su pagrindinėmis pareigomis. E. Valatka yra Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius.
