Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dabartinę valdančiąją daugumą lygina su savo paties patirtimi, kai prieš jį taip pat buvo protestuojama. Toks palyginimas pasirodė po mitingų, nukreiptų prieš valdančiąją koaliciją, kurioje dalyvauja ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, kurio narys sulaužė Seimo nario priesaiką. V. Matijošaičio teigimu, šie protestai jam primena protestus, vykusius prieš jį patį šių metų kovą.
Žiniasklaida pranešė, kad lapkričio 14 d. įvyko tylus ir taikus protestas „Dešimt tylos minučių“, kuriuo piliečiai išreiškė nepasitenkinimą suformuota valdančiąja koalicija. Socialdemokratai, laimėję daugiausia mandatų po Seimo rinkimų, nusprendė formuoti koaliciją su buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir R. Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“, kurios lyderis pagarsėjo antisemitiniais pasisakymais.
Būtent sprendimas įtraukti „Nemuno aušrą“ į koaliciją sukėlė didžiausią pasipiktinimą. Vieni teigė, kad tai normalizuoja antisemitizmą, kiti buvo nusivylę politinės kultūros trūkumu.
Tėvynės sąjungos politikai atkreipė dėmesį į užsienio partnerių reakcijas, teigdami, kad Lietuvai daroma didelė reputacinė žala.
Netrukus pasirodė ir kita teorija, kurią propaguoja būsimas Vyriausybės premjeras Gintautas Paluckas – esą užsienio politikų pasmerkimai buvo suderinti su konservatoriais.
Teigiama, kad trys būsimą koaliciją pasmerkę politikai – demokratas Benas Cardinas, Lenkijos Senato pirmininko pavaduotojas Michalas Kaminskis ir Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas Rothas – yra asmeniniai konservatoriaus Žygimanto Pavilionio draugai.
Reagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pareiškė, kad „aušriečių“ įtraukimas į koaliciją yra klaida, be to, jis neketina tvirtinti partijai priklausančių Seimo narių kaip ministrų ir nenorėtų matyti R. Žemaitaičio Vyriausybėje.
Ketvirtadienį 18 valandą tylūs protestai įvyko Vilniuje prie Seimo, Kaune studentų skvere ir Tauragėje. Kaune vykusiame proteste dalyvavo keli šimtai žmonių.
Protesto organizatorė Claudia Rupsys paaiškino, kad protesto tikslas – atkreipti dėmesį į vertybių stoką Lietuvos politikoje, nors R. Žemaitaitis dažniausiai minimas dėl antisemitizmo.
„Šis renginys yra taikus susirinkimas, skirtas išreikšti mūsų vertybes ir užtikrinti, kad politikos etika ir atsakomybė būtų prioritetas. Norime, kad renginys liktų tik simboliniu pareiškimu, todėl nusprendėme žiniasklaidai nesuteikti papildomų komentarų.
Nes tai nėra politinė akcija ir mes nesiekiame užimti politinių pozicijų. Mūsų tikslas yra parodyti solidarumą su vertybėmis, kurias palaikome ir paskatinti pagarbą bei atsakomybę politikoje“, – teigė organizatorė.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas antrino, kad protestas buvo organizuojamas ne vien dėl antisemitizmo, bet ir dėl to, jog žmonės nori teisingos ir geros Lietuvos.
Mero reakcija
Kauno portalas „Kas vyksta Kaune“ pranešė, kad proteste dalyvavo ir buvęs Kauno meras, konservatorius Andrius Kupčinskas.
Dabartinio mero V. Matijošaičio komanda protestus sutiko kritiškai – jau kitą dieną paskelbė autorinį komentarą.
Šiame komentare V. Matijošaitis, kaip įprasta, įgėlė konservatoriams ir pasveikino naujus valdančiuosius bei Seimo pirmininką Saulių Skvernelį.
„Šitoje situacijoje gerai suprantu mūsų naują valdžią. Ir užjaučiu. Dar ne taip seniai pats tą patyriau, kai piketuotojai dvejus metus rinkdavosi po kabineto langais. Vienas jų su žaliais akiniais tuomet narsiai pirmose linijose stovėjo, o dabar sėdi… Teisiamųjų suole – kaltinamas pedofilija. Kitas, šešėlinis koordinatorius – trumpalaikis frakcijos seniūnas, įtariamas dokumentų klastojimu – laukia prokurorų verdikto ir kelionės į teismą. Galimai bus prisidirbęs su „čekučiais“. Tokie štai „herojai“!“, – komentavo Kauno meras.
Be konservatorių problemų – bylos prieš Kristijoną Bartoševičių dėl galimos pedofilijos, „čekučio“ skandalo, buvusios ministrės Monikos Navickienės skrydžių privačiu lėktuvu į Dubajų ir sąsajų su kriminalinio pasaulio veikėjais, meras skundėsi, kad konservatoriai nusisuko nuo Kauno ir jį įskaudino.
„Per ketverius metus su ligšioline Premjere darbo klausimais bendravome tik vieną kartą. Bandžiau rodyti iniciatyvą, bet atsakymas aiškus – buvau paskelbtas persona non grata ir visiškai ignoruojamas“, – teigė V. Matijošaitis.
Meras taip pat piktinosi, kad Kaunui svarbūs projektai vykdomi tik iš miestiečių kišenės, o centrinė valdžia prisideda nepakankamai.
„Kai kas sakys, kad aš vis apie tą patį… Bet imkim konkretų pavyzdį. Pačiame Kauno centre, šalia Laisvės alėjos, savivaldybės pastatuose daug metų veikia vadinama Raudonojo Kryžiaus ligoninė arba kitaip dar žinomas „traumpunktas“.
Pastatų būklė – apverktina, sąlygos beveik antisanitarinės, betrūksta tik žiurkių kieme. Ir tai yra mūsų valstybės valdoma gydymo įstaiga. Miestas šitas patalpas ligoninei suteikęs iki 2028 metų.
Artėjo išsikraustymas, bet niekam iš mūsų šalies valdžios galvų paskutinius ketverius metus nerūpėjo, kur reikės tam traumpunktui dėtis.
Greitai supratom, kad kitaip nebus – iniciatyvos turim imtis patys. Tą ir padarėm. Kol visokio plauko politikieriai trypčiojo piketuodami, savivaldybė ligoninei pastatė naują, modernų korpusą Šilainiuose. Nuo projekto iki paskutinio varžtelio statybose – viskas padaryta vien tik pačių kauniečių lėšomis. Miestui kainavo 10,5 mln. eurų“, – sakė meras.
Nors mero minėtas projektas buvo finansuotas miestiečių lėšomis, portalas „Kas vyksta Kaune“ anksčiau pranešė, kad dalis svarbiausių Kaunui projektų yra dalinai ar pilna apimtimi finansuojami centrinės valdžios ar Europos Sąjungos pinigais, ar apskritai kuruojami ne savivaldybės.
Tarp šių projektų – mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“, Kauno centrinio pašto rūmų atnaujinimas, net ir Dariaus ir Girėno stadionas.
Beveik pusė „Mokslo salos“ išlaidų (18,2 mln.) dengiama Europos Sąjungos pinigais, centrinė valdžia skirs dar 3,7 mln. eurų.
Kultūros ministras Simonas Kairys patvirtino, kad Kauno centrinio pašto rūmų atnaujinimui iš viso skiriama virš 16 mln. eurų lėšų, tai yra Europos Sąjungos pinigai. Šie pinigai jau yra naudojami.
Dariaus ir Girėno stadionas savivaldybei kainavo apie 43 mln. eurų – kiek mažiau nei ketvirtadalį sumos padengė ir centrinė valdžia. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) duomenimis, iš valstybės biudžeto skirta 9,8 mln. eurų.
Priminė protestus prieš save
Meras priminė, kad pats patyrė protestuotojų spaudimą „po langais“.
Šių metų kovo 22 dieną Kaune vyko protestas prieš „Vičiūnus“ ir V. Matijošaitį.
Organizatoriai teigė, kad protestą paskatino Kauno mero nenoras patraukti savo verslų iš Rusijos, nes „Vičiūnų“ grupė ir toliau veikė Rusijoje, generavo pinigus į šalies biudžetą, taip remdama prieš Ukrainą kariaujančią Rusiją.
Tai buvo žinoma nuo pat karo Ukrainoje pradžios, tačiau protestą išjudino tuo metu pasirodžiusi informacija, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdomos „Vičiūnų“ grupės Sovetsko gamykla „Vičiunai-Rus“ Maskvoje aukščiausiu lygiu atstovauja Rusijos maisto pramonei.
Protesto organizatorius Rokas Povilius teigė, kad pagrindinis tikslas buvo pradėti oficialią Kauno miesto mero V. Matijošaičio ir savivaldybės tarybos narių Š. Matijošaičio ir D. Matijošaičio nušalinimo procedūrą. Kai kurie ekspertai teigė, kad čia galimai sulaužyta net priesaika, nes buvo bendradarbiaujama su priešiška Lietuvai valstybe.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės taryba tarybos nario ar mero įgaliojimo netekimo procedūrą gali pradėti tada, kai tarybos nario ar mero veiksmai prieštarauja įstatymams ar (ir) Konstitucijai. Inicijuoti procedūrą turi ne mažesnė nei 1/3 tarybos narių grupė.
Tuomet savivaldybės tarybos nariai konservatoriai teikė interpeliaciją, siekdami pašalinti merą iš pareigų. Tačiau interpeliacija žlugo, nes jos neparėmė likusi opozicija, taip pat ir socialdemokratai.
Rėmė S. Skvernelio kandidatus
V. Matijošaičio požiūris neturėtų stebinti, nes spalio 13 d. Seimo rinkimuose keli mero vadovaujamos nepartinės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai varžėsi Kauno vienmandatėse apygardose, kur konservatoriai buvo vieni iš pagrindinių konkurentų.
Tarp šių kandidatų – ilgametis Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys, pedagogė Aušra Papirtienė. Abu minėti asmenys šiuo metu yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, rinkimuose dalyvavę kartu su S. Skvernelio vedamu sąrašu.
S. Skvernelis sulaukė pagyrų iš mero prieš pat rinkimus išplatintame pranešime spaudai – teigė, kad S. Skverneliui būnant premjeru 2016–2020 m. kadencijoje, jis kur kas dažniau matydavo premjerą Kaune.
Esą dabar valdantys konservatoriai visai nebeužsuka į Kauną, antras pagal dydį Lietuvos miestas jiems visai nerūpi.
Teoriškai tokia parama galėjo padėti, nes anksčiau V. Matijošaičio palaikymo susilaukę valstiečiai 2016 m. laimėjo Kaune.
Tuomet valstiečių vienmandatininkai nugalėjo Šilainių, Kalniečių, Dainavos, Petrašiūnų, Panemunės, Aleksoto-Vilijampolės, Garliavos, Raudondvario apygardose.
Šį kartą panašus scenarijus nepasikartojo, nes iš „Vieningo Kauno“ kandidatų tik A. Papirtienę teko išvysti antrame rinkimų ture.
Ji nedidele (pusės procento, arba mažiau nei 100 balsų) persvara Kalniečių apygardoje nusileido buvusiam krašto apsaugos ministrui, konservatoriui Arvydui Anušauskui ir į Seimą nepateko.
