Ruošdamasi mokesčių reformai, Vyriausybė žada derinti didesnius mokesčius su lengvatomis, siekdama išlaikyti sistemos stabilumą ir skatinti investicijas. Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas pabrėžia, kad mokesčių didinimas turėtų būti kompensuojamas lengvatomis investicijoms į inovacijas ir technologijas. Finansų ministras Rimantas Šadžius patikina, kad mokesčių pakeitimai bus orientuoti į sistemos stabilumo išsaugojimą.
G. Paluckas po susitikimo su verslo atstovais teigė: „Tikrai nenorime mažinti konkurencingumo. Neketename šiaip sau didinti mokestinės naštos, tačiau turime atsižvelgti į kontekstą – net jei keičiasi vienas ar kitas tarifas, turime įvertinti, kokios yra išlygos ar lengvatos investuojantiems į inovatyvias priemones, darbo našumą, robotizaciją, automatizaciją, kurios leistų sumažinti mokestines naštas.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tarptautinių institucijų analizę, pagal kurią Lietuva pagal bendrą apmokestinimo naštą verslui užima antrą–trečią vietą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Ministras Pirmininkas pridūrė: „Mokesčių niekas nemėgsta, aš taip pat. Būtų daug maloniau gauti visą atlyginimą „ant popieriaus“ ir niekam nemokėti. Tačiau suprantame, kad tai tiesiog neįmanoma. Todėl diskutuojame apie tai, kokia mokestinė našta verslui ir žmonėms yra pakeliama ir sąžininga, todėl nereikėtų kalbėti tik apie vieną ar kitą tarifą.“
R. Šadžius informavo, kad Finansų ministerija jau rengia mokesčių pakeitimus, kurie užtikrins visos sistemos stabilumą. „Investuotojams svarbus mokesčių sistemos stabilumas. Man taip pat labai svarbu, kad mokesčių sistema išliktų stabili. Tai nereiškia, kad negalima daryti tam tikrų pakeitimų. Todėl visus pakeitimus siūlysime tos pačios mokesčių sistemos, kurią turime šiandien, rėmuose. Rengiame mokesčių pakeitimus“, – teigė finansų ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, kad būsimi siūlymai dar nebuvo pristatyti susitikime ir bus derinami su verslo asociacijomis. „Svarstysime visas galimybes, bet išklausysime verslo argumentus, kad mokestiniai pakeitimai nesugriautų mūsų investicinės aplinkos, kuri ir taip turi gerą reputaciją investuotojų akyse“, – sakė R. Šadžius.
Verslo atstovai pasisako prieš didesnį pelno mokestį ir gyventojų pajamų mokestį (GPM), tačiau palaiko visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir didesnį pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas teigė: „Kalbant apie mokesčius, išsakėme aiškų lūkestį, kad svarbiausia nekeisti nei pelno mokesčio, nei GPM – tai yra dalykai, kurie įtakoja verslo aplinką. Tų dalykų pakeitimas turėtų neigiamą įtaką tiek vietinių investuotojų investicijoms Lietuvoje, tiek užsienio investuotojams.“
Jis pridūrė, kad bendrą GPM tarifą galima būtų didinti su sąlyga, kad 5 procentiniais punktais būtų sumažintas 32 proc. pajamų mokesčio tarifas, kuris nuo 2020 metų taikomas 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas viršijančiai daliai. „Tie 5 procentai tikrai turi neigiamą įtaką aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui ir įdarbinimui. Todėl siūlytume šį dalyką panaikinti“, – sakė R. Valiūnas.
Verslas taip pat siūlo įvesti visuotinį NT apmokestinimą ir 1 procentiniu punktu padidinti PVM, „jei pinigų reikia čia ir dabar“. R. Valiūnas pabrėžė, kad būtina peržiūrėti verslo liudijimų išdavimo tvarką ir jų apmokestinimą.
Anot R. Valiūno, Lietuvoje nuo 2023-ųjų metų tęsiasi „verslo demonizavimas“, kuris atsispindi politikų, visuomenės požiūryje ir žiniasklaidoje.
Finansų ministras R. Šadžius pakartojo, kad PVM didinimas nesulauks politinio palaikymo: „PVM yra regresinis mokestis ir jis smogtų per tuos, kurių pajamos ir gyvenimo sąlygos prasčiausios. Turėsime ieškoti kitų būdų.“ Jis taip pat patvirtino, kad valstybė neturi finansinių galimybių naujoms PVM lengvatoms, nes 2025 metų biudžetas pasiekęs maksimalią 3 proc. deficito ribą.
Ministras Pirmininkas G. Paluckas pabrėžė, kad jo vadovaujama Vyriausybė yra pasiruošusi rimtai mažinti administracinę naštą. „Akivaizdu, kad visi turime judėti greičiau ir ekonomika turi augti greičiau, kad finansuoti viešuosius poreikius ir gynybos klausimus“, – teigė G. Paluckas.
G. Palucko Vyriausybės programoje planuojama progresiniais tarifais apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o GPM tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio. R. Šadžius pripažino, kad gali būti sudėtinga realizuoti svarstomą naują gyventojų pajamų apmokestinimą, kai GPM tarifas būtų susietas su pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo jų šaltinio.
G. Paluckas teigė, kad nuo šių metų įsigaliojęs 16 proc. pelno mokestis galėtų būti padidintas dar vienu procentiniu punktu, teigdamas, kad tai neturėtų pakenkti įmonių finansams ir konkurencingumui. Premjeras taip pat teigė nematantis pagrindo įvesti visuotinį NT mokestį, teigdamas, kad augant NT vertei vis daugiau būsto savininkų apmokestinama jau galiojančiu mokesčiu. R. Šadžius anksčiau sakė, kad sprendimai dėl būsimo NT mokesčio bus priimti išsiaiškinus, kokį variantą labiau rems visuomenė.
