Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje įsigalios naujas Tautinių mažumų įstatymas, kurio tikslas – sistemiškai reglamentuoti klausimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis ir pareigomis. Šis įstatymas, priimtas kadenciją baigusio Seimo, užpildys teisinę spragą, gyvavusią nuo 2010 metų. Parlamentarai, po ilgų diskusijų, galiausiai priėmė šį įstatymą lapkričio 7 dieną.
Naujasis įstatymas apibrėžia tautinės mažumos sąvoką, nustato tautinių mažumų kalbų vartojimo tvarką, reglamentuoja švietimo klausimus ir užtikrina teisę puoselėti bei plėtoti kultūrą, tradicijas ir papročius. Dokumente pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo, priklausantis tautinei mažumai, turi teisę laisvai vartoti savo kalbą tiek privačiai, tiek viešai, žodžiu ir raštu.
Be to, įstatyme įtvirtinta nuostata, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai ją atskleisti ar atsisakyti savo tapatybės. Įstatymas suteikia tautinėms mažumoms galimybę mokytis savo gimtąja kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
Dokumente taip pat aptariamas tautinių mažumų pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimas. Įstatymas suteikia joms teisę vienytis į organizacijas, steigti asociacijas ir politines organizacijas. Numatyta ir Tautinių mažumų tarybos, kolegialios patariamosios institucijos, sudarymas. Į tarybą bus įtraukti tautines mažumas vienijančių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Įstatyme atkreipiamas dėmesys į istorines tautines mažumas, kurios „yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės“. Tokios mažumos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.
Nors kai kurie politikai šį įstatymą vadino istoriniu įvykiu, Seimo narė Rita Tamašunienė iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) neslėpė nusivylimo. Ji teigė, kad įstatymas yra tuščias ir nieko nesprendžia, o Seimas ateityje turės jį tobulinti.
R. Tamašunienė, perrinkta į naują Seimą, pažadėjo, kad artimiausiu metu bus pateiktos įstatymo pataisos. ELTA primena, kad už Tautinių mažumų įstatymą balsavo 67 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, o 4 susilaikė. 1989 metų įstatymas, papildytas 1991 metais, neteko galios 2010 metais.
