Premjeras siūlo valstybės įnašą į antros pakopos pensijų fondus investuoti į Lietuvos gynybos stiprinimą ir infrastruktūros plėtrą. Pasak jo, lėšos galėtų būti skirtos kariniam mobilumui, gynybos projektams ar kelių bei tiltų statybai, kurie svarbūs tiek civiliams, tiek kariuomenei. Ministras pirmininkas pabrėžė, kad šis pasiūlymas yra dalis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuojamos pensijų kaupimo pertvarkos, kuria siekiama išlaikyti valstybės paskatą antroje pakopoje, siekiančią 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Šiuo metu ši paskata valstybei kainuoja apie 330 mln. eurų per metus, ir ši suma nuolat auga didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui. Premjeras patikino, kad reikalavimas pensijų fondams investuoti valstybės įnašą Lietuvoje bus įtrauktas į atitinkamą įstatymo projektą. Jis taip pat pažymėjo, kad toks sprendimas svarbus ir būsimiems pensininkams, nes investicijos į gynybą ir infrastruktūrą ilgainiui galėtų sugrįžti į kaupiančiųjų sąskaitas ir pagerinti jų finansinę padėtį ateityje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, trunkantį beveik dvejus metus, per kurį gyventojai galėtų nuspręsti, ar nori toliau kaupti pensiją antros pakopos fonduose. Jei pakeitimai būtų priimti, žmonės turėtų 21 mėnesį apsispręsti – nuo 2026 m. sausio pradžios iki 2027 m. rugsėjo pabaigos. Šiuo metu antroje pakopoje pensiją kaupia 1,42 mln. žmonių, tačiau, „Sodros“ duomenimis, 2024 m. gruodį įmokas mokėjo apie 774 tūkst. žmonių, arba 54,5 proc. visų dalyvaujančių pensijų kaupime.
