Rusijos propaganda energetikos klausimais suaktyvėjo po Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa, teigia tyrimas. Žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė praneša, kad po vasario 9 d., kai Baltijos šalys integravosi į Europos elektros tinklus, Rusijos žiniasklaidoje propagandinių pranešimų apie Lietuvos energetiką sklaida išaugo dvigubai.
Pasak J. Stankuvienės, Rusijos žiniasklaida pabrėžia, kad Baltijos šalys patikimą partnerį Maskvoje iškeitė į nestabilumą ir kad tai sukels energetikos krizę regione. „Atlikome Rusijos žiniasklaidos analizę, siekdami išsiaiškinti, kaip jie kalba apie energetiką nuo 2021 m. Iš viso aptikome 3,65 tūkst. pranešimų. Po atsijungimo (vasario 9 d.) jų skaičius išaugo iki daugiau nei 8 tūkst.“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė J. Stankuvienė.
„Rusija eskaluoja šią problemą, kalba apie apokaliptinius scenarijus, teigdama, kad Lietuva, Latvija ir Estija elgiasi neapgalvotai ir žengia į susinaikinimą“, – sakė „Mediaskopo“ vadovė.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigia, kad panaši rusiška propaganda buvo pastebėta ir 2006 m., kai Maskva nutraukė naftos tiekimą į Mažeikius, kai tuometinę naftos perdirbimo gamyklą įsigijo Lenkijos „Orlen“, taip pat po SGD terminalo statybos Klaipėdoje ar elektros sistemos izoliuoto darbo bandymo.
R. Masiulis LRT radijui sakė: „Dabar matome dar vieną propagandos bangą ir ateitis parodys, kad tai melas. Jie bando medžioti, įmetinėja tokią absurdišką informaciją“.
Jis pridūrė: „Žmonės turi išmokti pamoką – kai jau penktą kartą kažkas muša būgnus, kaip čia viskas bus blogai ir nieko nevyksta, tai baidytis nėra prasmės. Juolab kad su Rusija energetiškai jau porą metų jokio ryšio neturime“.
Pasak J. Stankuvienės, Rusijos žiniasklaidoje dominuoja naratyvas, kad Rusija buvo patikimas partneris Baltijos šalims, visada pasiruošęs padėti, tačiau Lietuva, Latvija ir Estija neva nusprendė „priklausyti nuo oro“.
„Kad pasirinkome labai keistą alternatyvą, nes mūsų partneriai (Rusija) per 65 metus įrodė, kad yra visiškai stabilūs ir yra Lietuvos energetikos stabilumo garantas“, – sakė J. Stankuvienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Rusijoje skelbiama, jog į Lietuvą „ateina šaltis ir tamsa“, žmonėms itin pabrango elektra, o Vyriausybė nusprendė nemokėti kompensacijų.
Be to, teigiama, kad Lietuvai trūksta jungčių su Europa, jos nėra patikrintos, todėl šalies elektros sistema yra nepatikima.
J. Stankuvienė teigia, kad rusiškos propagandos žinutės neprasiskverbė į Lietuvos žiniasklaidą, tačiau jos plito socialiniuose tinkluose.
R. Masiulis pakartojo, kad sinchronizavimas elektros kainoms įtakos neturėjo – jos kilo biržoje dėl atšalusių orų ir neveikiančio Estijos ir Suomijos elektros kabelio „EstLink 2“. Tačiau vartotojams, turintiems fiksuotos kainos sutartis, kainos liko nepakitusios.
„Dabar matome sezoninius svyravimus rinkoje. Pažiūrėkite į dabartines kainas ir kainas prieš metus ar dvejus. Pamatysime tą pačią temperatūrą ir suprasime, kad tai yra tiesiog sezoniniai scenarijai“, – sakė R. Masiulis.
„Žmonės turėtų pasižiūrėti, kokia jų elektros kaina prieš ir po sinchronizavimo. Visi supras, kad kokia buvo, tokia ir liko“, – pridūrė jis.
Vasario 8 d. Baltijos šalys atsijungė nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir kitą dieną per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“ prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų.
