Seimas galutiniu balsavimu pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, gamybą ir kaupimą. Už tokį sprendimą balsavo 107 parlamentarai. Trys Seimo nariai – Valius Ąžuolas, Vytautas Jucius ir Petras Dargis – susilaikė, o balsavime nedalyvavo keli „valstiečių“ ir „Nemuno aušros“ frakcijų nariai, įskaitant Remigijų Žemaitaitį, kurie anksčiau kritikavo šį planą.
Socialdemokratas Ruslanas Baranovas, neseniai lankęsis Ukrainoje, teigė, kad įvairios priemonės, naudojamos šalies gynyboje prieš Rusijos agresiją, stabdo Kremliaus kariuomenės judėjimą. „Pritardami pasitraukimui, mes papildysime savo kariuomenės arsenalą šiuo elementu. Tai darome, kad priverstume priešininkus gerokai pagalvoti, ar verta pradėti veiksmus prieš mus“, – sakė Seimo narys.
Arvydas Pocius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, pabrėžė, kad visos iniciatyvos, stiprinančios NATO rytinį flangą, yra būtinos šalies saugumui užtikrinti. Remigijus Motuzas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, pažymėjo, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė, siekianti pasitraukti iš šios konvencijos.
Anksčiau BNS skelbė, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis pasitraukti iš sutarties. Vėliau prie jų prisijungė ir Suomija. Estijos vyriausybė jau pritarė pasitraukimui iš konvencijos, o Latvijos prezidentas pasirašė atitinkamą įstatymą.
Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti ir perduoti priešpėstines minas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo. Ministerijos teigimu, priešpėstinių minų naudojimas sustiprintų Lietuvos kariuomenės gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač svarbiose vietose.
Kariuomenės atstovai ir už krašto apsaugą atsakingi politikai teigia, kad minų naudojimas veiktų kaip atgrasymo priemonė, o denonsavus konvenciją būtų galima apmokyti karius. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas šalių sprendimus pasitraukti iš konvencijos pavadino „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“.
KAM teigia, kad net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi tarptautinės teisės įsipareigojimų pagal kitas sutartis ir visuotinai pripažintus papročius. Pasitraukimas iš konvencijos įsigalios po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai šalis įteiks savo pasitraukimo dokumentus Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
