Seimo nariai inicijuoja griežtesnes priemones: siūloma atimti pilietybę iš asmenų, remiančių agresorius.
Grupė Seimo konservatorių pateikė siūlymą, kuriuo siekiama išplėsti galimybes atimti Lietuvos pilietybę iš asmenų, kurie savo veiksmais ar pareiškimais palaiko agresorines valstybes ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Toks žingsnis žengiamas siekiant užtikrinti šalies saugumą ir neleisti asmenims, lojaliems priešiškiems režimams, naudotis Lietuvos pilietybės teikiamais privalumais.
Prieš dvejus metus analogiškas pilietybės netekimo pagrindas buvo įvestas užsieniečiams, kurie Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka už ypatingus nuopelnus. Dabar siūloma šią nuostatą taikyti ir kitiems asmenims, turintiems daugiau nei vieną pilietybę.
Agnė Bilotaitė, Laurynas Kasčiūnas, Dalia Asanavičiūtė, Arvydas Anušauskas ir Žygimantas Pavilionis įregistravo Pilietybės įstatymo pataisą, kuri numato, kad Lietuvos pasą prarastų tie asmenys, turintys dvigubą pilietybę, kurie remia užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių narių ir jų sąjungininkų saugumo interesams. Taip pat būtų baudžiami tie, kurie remia užsienio valstybės vykdomus veiksmus, pažeidžiančius tarptautinės teisės principus ir normas, arba dalyvauja tokiuose veiksmuose.
Įstatymo projekte numatyta, kad tokiems asmenims Lietuvos pilietybė negalėtų būti suteikta, atkurta, išsaugota ar grąžinta, o jau ją atkūrus ar įgijus – pilietybė būtų panaikinta. Pasak vienos iš projekto iniciatorių, D. Asanavičiūtės, „matome atvejų, kai Rusijos piliečiai, aktyvūs režimo šalininkai ir jų palikuonys, įvairiais būdais įgiję Lietuvos pilietybę, naudojasi ja sankcijų apėjimui ir įvairiems apribojimams išvengti“.
„Lietuvos pilietybė jiems reikalinga ne dėl patriotiškumo ar ryšio su šaknimis, o dėl galimybės apeiti sankcijas. Manau, kad šis pataisymas yra reikalingas ir suvienodins atsakomybę visiems, turintiems dvigubą pilietybę“, – teigė D. Asanavičiūtė.
Taip pat, pagal siūlomą projektą, Lietuvos pilietybės negalėtų įgyti užsieniečiai, keliantys grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. D. Asanavičiūtė pabrėžė, kad visos šios priemonės taikomos tik tiems asmenims, kurie turi daugiau nei vieną pilietybę.
„Pagal konvenciją, kurią Lietuva yra pasirašiusi, siekiant mažinti asmenų be pilietybės skaičių, negalime atimti vienintelės Lietuvos pilietybės“, – paaiškino parlamentarė.
Pasak jos, poreikį plėsti pilietybės atėmimo ar nesuteikimo galimybes lemia vis dažniau viešumoje pasirodantys faktai apie asmenis, palaikančius Vladimiro Putino režimą ir jo inicijuotą karą Ukrainoje, kurie turi Lietuvos pilietybę. „Matome, kad tokių atvejų daugėja. Tikimės, kad Seimas sutelks valią ir įteisins šį pokytį įstatymu“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Seimas 2023 metais priėmė Pilietybės įstatymo pataisą, numatančią, kad asmuo, įgijęs Lietuvos pilietybę išimties tvarka, gali jos netekti, jei savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai remia valstybę, keliančią grėsmę Lietuvai ar kitoms ES valstybėms narėms ir jų sąjungininkams. Remiantis šia nuostata, prezidentas Gitanas Nausėda atėmė Lietuvos pilietybę iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko, balerinos Ilzės Liepos ir verslininko Jurijaus Kudimovo. Šiuo metu Konstitucinis Teismas nagrinėja minėtos įstatymo nuostatos atitikimą Konstitucijai dėl M. Drobiazko ir J. Kudimovo apskundimų.
Tačiau pagal galiojantį Pilietybės įstatymą, užsieniečiai Lietuvos pilietybę gali įgyti ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie išvyko ar buvo ištremti iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo, jų palikuonims, susituokusiems su Lietuvos piliečiu ir pan.
Diskusijos apie galimybių atimti Lietuvos pilietybę išplėtimą prasidėjo po to, kai tiriamojo žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė, kad du Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikai, Anna ir Arkadijus, turi Lietuvos pasus ir galimai padėjo tėvui apeiti tarptautines sankcijas.
