Seimas vėl atidėjo sprendimą dėl Komunistų partijos veiklos įvertinimo
Paskutiniame šios kadencijos posėdyje Seimui nepavyko priimti įstatymo, kuris pripažintų sovietmečiu Lietuvą valdžiusią Komunistų partiją nusikalstama organizacija. Balsavime dalyvavo tik 59 parlamentarai, o pagal Seimo statutą būtinas minimalus 71 nario dalyvavimas, kad būtų galima priimti tokį įstatymą.
Ši situacija atspindi panašų atvejį, įvykusį praėjusią savaitę, kai balsavime dalyvavo vos 55 parlamentarai. Socialdemokratai, demokratai, Mišri Seimo narių grupė ir didžioji dalis „valstiečių“ nedalyvaudami balsavime blokuoja šio įstatymo projekto priėmimą.
Konservatorius Audronius Ažubalis, kuris inicijavo šį įstatymą, teigia, kad projektas siekia įvertinti Komunistų partijos veiklą įstatymo lygiu. Pagal siūlomą teisės aktą, Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta organizacija, vykdžiusi nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš Lietuvos valstybingumą ir padėjusi įtvirtinti sovietų diktatūrą okupuotoje Lietuvoje.
Dokumente pabrėžiama, kad LKP buvo atsakinga „už Lietuvos žmonių žudynes ir kankinimus, trėmimus ir kitą nusikalstamą veiklą, uoliai vykdė kovas prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja SSRS srities organizacijos teisėmis“.
Įstatymas taip pat įtvirtintų, kad LKP prisiima atsakomybę už sovietinės okupacinės valdžios vykdytas priemones, įskaitant Lietuvos piliečių genocidą, masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę naikinimą, civilių gyventojų naikinimą, sovietizaciją, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimą, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą bei kitus pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus.
Projekte atkreipiamas dėmesys, kad 1989 m., LKP atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) ir susikūrus savarankiškai LKP, likusi ant TSKP platformos LKP toliau veikė prieš atkurtą Lietuvos valstybę, 1991 m. sausį organizavo perversmą, siekiant panaikinti atkurtą Lietuvos valstybingumą.
1991 m. rugpjūčio 22–23 d. LKP ant TSKP platformos buvo uždrausta. Taip pat siūloma atitinkamai keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, nustatant tam tikrus reikalavimus buvusiems komunistams. Būtų reikalaujama, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą, nurodytų savo priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Nuslėpus šį faktą, asmenys negalėtų būti skiriami į pareigas.
Dar 2017 m. birželį Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo, ragindamas Vyriausybę parengti įstatymą, kuris pripažintų LKP nusikalstama organizacija.
Lietuvos komunistų partija buvo įkurta 1918 m. ir sovietų okupacijos metais buvo valdančioji partija, veikusi kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. ji buvo uždrausta. 1989 m. gruodžio 20 d. XX suvažiavime Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą į Lietuvos demokratinę darbo partiją. 1990–1991 m. Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.
