Seimo narių grupė vėl siekia įteisinti galimybę Lietuvos piliečių pavardėse naudoti diakritinius ženklus, net jei pavardė nėra lietuviška. Iniciatoriai teigia, kad tai išspręstų problemas, su kuriomis susiduria ne lietuvių tautybės piliečiai, taip pat tie, kurie anksčiau turėjo kitos šalies pilietybę arba yra susituokę su užsieniečiais. Pasiūlymus parengė devyni socialdemokratai ir buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pagal siūlomas pataisas, ne lietuvių tautybės piliečiai galėtų prašyti, kad jų ir jų vaikų vardai bei pavardės dokumentuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia naudoti tik lotyniškos abėcėlės raides be diakritinių ženklų. Projekto autoriai tvirtina, kad dabartinė tvarka pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes piliečiai, kurių pavardėse yra tik lotyniškos raidės, gali jas rašyti originaliai, o tie, kurių pavardėse yra diakritinių ženklų, tokios galimybės neturi.
Pataisų rengėjai atmeta nuogąstavimus, kad tai pakenks lietuvių kalbai. Jie pažymi, kad tik nedidelis skaičius žmonių pasikeitė vardus ir pavardes, įtraukdami raides W, Q ar X. Seimas jau ne kartą svarstė siūlymus dėl nelietuviškų pavardžių rašymo originalia forma, tačiau pastarasis projektas buvo atmestas 2023 m. birželį. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad dabartinė tvarka Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad diakritiniai ženklai būtų galimi, jei tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šios komisijos vadovė teigė, kad tokio prašymo nėra gavę. Lietuvių kalbos institutas yra išsakęs poziciją, kad svetimi diakritiniai ženklai keltų pavojų kalbai.
