Seime žengtas pirmasis žingsnis link teisės akto, kuris įteisintų nėštumo nutraukimą ir užtikrintų, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Už atitinkamą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš pasisakė 44, o 10 parlamentarų susilaikė. Projektui pritarė daugiausia socialdemokratų ir liberalų frakcijų atstovai, tuo tarpu „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai buvo prieš. Konservatorių nuomonės išsiskyrė maždaug po lygiai, o iš 14 demokratų projektą palaikė tik 3. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis balsavime susilaikė. Dabar bus laukiama Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pristatydama projektą, pažymėjo, kad šiuo metu abortai atliekami remiantis 1994 m. priimtu ir vėliau atnaujintu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Ji pabrėžė, kad nėštumo nutraukimo tvarka ir terminai nesikeičia – ministro įsakymo nuostatos tiesiog perkeliami į įstatymą. Pasak B. Vėsaitės, tai būtina, kad būtų išvengta situacijos, kai pasikeitus ministrui, minėtas įsakymas būtų pakeistas ir abortai uždrausti.
„Labai liūdna, kad nėštumo nutraukimą pristatote kaip šeimos planavimo priemonę – ir dar palankią jaunimui priemonę“, – teigė Rita Tamašunienė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė. Vytautas Sinica iš Mišrios Seimo narių grupės klausė, kodėl kontroversiškas dalykas turėtų būti finansuojamas visos visuomenės lėšomis, atsižvelgiant į skirtingus visuomenės požiūrius į šią procedūrą, kuri, jo teigimu, yra moralinis klausimas apie žmogaus gyvybės nutraukimą. „Įpareigoti visus mokėti už tai, sakyčiau, yra radikalus dalykas“, – sakė jis.
B. Vėsaitė argumentavo, kad nėštumo nutraukimas yra medicininė procedūra, todėl ji, kaip ir kitos medicininės procedūros, turėtų būti kompensuojama iš Privalomo sveikatos draudimo fondo. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte numatyta valstybės prievolė užtikrinti nemokamą kontraceptinių priemonių prieinamumą. „Manau, kad nėštumo nutraukimų sumažės, kai bus didesnis prieinamumas prie kontraceptinių priemonių“, – teigė B. Vėsaitė, pripažindama, kad šios nuostatos įgyvendinimas gali būti didelė našta sveikatos biudžetui. Jos duomenimis, Lietuvoje yra apie 650 tūkst. reprodukcinio amžiaus moterų, kurių kiekviena per mėnesį kontraceptikams išleidžia nuo 30 iki 80 eurų.
Pasak B. Vėsaitės, nemokami kontraceptikai galėtų būti numatyti bent jau finansiškai sunkiau gyvenančioms moterims. Ji išreiškė viltį, kad padarius kontraceptines priemones nemokamas, sumažėtų nepilnamečių gimdymų. „Šiuo metu Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 19 nepilnamečių gimdymų. Vis dėlto šis skaičius yra gana didelis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis“, – sakė socialdemokratė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad moters teisė į reprodukcinę sveikatą yra viena iš žmogaus teisių. „Skirtingai nuo šio projekto oponentų, man atrodo, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas nėra apie nėštumo nutraukimą, tai yra apie teisę į reprodukcinę sveikatą kaip vieną iš sudedamųjų žmogaus teisių. Tai svarbi, aktuali teisė tiek moterims, tiek vyrams, ir ypač jaunoms moterims. Svarbu, kaip valstybė traktuoja jų reprodukcines teises“, – sakė ji.
Kaip skelbė BNS, grupė Seimo narių siūlo įteisinti nėštumo nutraukimą įstatymu, o dabar aborto tvarką apibrėžia sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų, nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės. Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.
Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai būtų teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Anot projekto, abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, o vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama nuotoliniu būdu. Įstatymo projekte įtvirtinami reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą. Taip pat įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.
Įstatymo projektą teikia Seimo narė Birutė Vėsaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, kiti socialdemokratai, taip pat liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edita Rudelienė ir kiti, konservatorė Jurgita Sėjonienė. Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad moterų teisė nutraukti nėštumą yra pažangios visuomenės atributas, o Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis abejojo, ar ši paslauga turėtų būti teikiama nemokamai. Lietuvos vyskupų konferencija ragina parlamentarus nepalaikyti šio projekto, nes mokslas „negali priskirti sau gyvybės kūrėjo vaidmens“.
