Seimo Liberalų frakcijos narys Andrius Bagdonas pateikė siūlymą išplėsti jaunimo amžiaus apibrėžimą, sumažinant minimalų amžių iki 12 metų. Šiuo metu galiojančiame Jaunimo pagrindų politikos įstatyme jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų.
„Aktyviai diskutavome su jaunimo organizacijų atstovais ir Jaunimo reikalų agentūros vadovu, ir buvo išreikšta nuomonė, kad jaunimo dienos centrus lanko ir jaunesni vaikai, kurie šiuo metu neatitinka jauno žmogaus apibrėžimo,” – teigė A. Bagdonas.
Pasak parlamentaro, rengiant įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į kitų šalių praktiką, kur jaunimo amžiaus ribos svyruoja nuo 7 iki 29 metų. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta inicijuoti pataisas, kurios leistų jaunesniems asmenims teisėtai lankytis dienos centruose.
„Pasikonsultavę su kolegomis, įregistravome siūlymą, kad Lietuvoje jauno žmogaus apibrėžimas prasidėtų nuo 12 metų, nekeičiant viršutinės ribos. Taip siekiame, kad šie jaunuoliai galėtų teisėtai naudotis dienos centrų paslaugomis, nes šiuo metu, tam tikra prasme, jie ten lankosi neteisėtai,” – aiškino liberalas.
A. Bagdonas pažymėjo, kad jei projektas būtų teigiamai įvertintas po pateikimo, svarstymo etape būtų galima diskutuoti ir apie dar žemesnį amžių. Jis pabrėžė, kad galutinį sprendimą priims parlamento nariai, atsižvelgdami į suinteresuotų grupių, ypač jaunimo organizacijų, nuomonę.
„Jei dienos centruose dirbantys specialistai patvirtintų, kad dešimtmečių yra gerokai daugiau nei kitų amžiaus grupių, tuomet būtų galima svarstyti ir dėl dar žemesnio amžiaus,” – pridūrė jis.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi teigė, kad jaunimo organizacijos iš esmės palaiko 12 metų ribą. Tačiau jis akcentavo, kad būtina išanalizuoti, ar būtent šis amžius yra optimalus, ir aiškiai pagrįsti amžiaus ribos mažinimo priežastis. Pasak jo, 10, 11 ar 12 metų – tai diskusijų klausimas, ir reikia daugiau konsultacijų.
LiJOT prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad į jaunimo organizacijas nori įsitraukti ir jaunesni nei 14 metų asmenys, o įstatymo pakeitimas sudarytų jiems tokią galimybę.
A. Bagdonas nemano, kad reikėtų mažinti viršutinę jaunimo amžiaus ribą, kuri šiuo metu siekia 29 metus. Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungoje jaunimo reglamentavimas yra labai skirtingas, ir yra šalių, kur net 35 metų asmuo laikomas jaunu. Parlamentaras mano, kad sumažinus viršutinę ribą, jauni žmonės netektų galimybės gauti europinį finansavimą, būsto įsigijimo lengvatas ir dalyvauti Erasmus programose.
Prieš dvejus metus Seimas jau svarstė galimybę ilginti jaunimo amžių iki 35 metų, tačiau tuomet buvo nuspręsta, kad tai nėra būtina.
Vyriausybės duomenimis, daugumoje Europos valstybių viršutinė jauno žmogaus amžiaus riba yra 29 metai ar mažiau. Pavyzdžiui, Vokietijoje – 14–26 metai, Jungtinėje Karalystėje – 15–29 metai, Estijoje – 7–26 metai, Latvijoje – 13–25 metai, Lenkijoje – 15–25 metai.
