Birštono savivaldybės tarybos narė Roma Žentelienė, pripažinta kalta „čekučių“ byloje, teigia, kad gali būti perduota laiduotojo atsakomybėn, o jai pareikšti kaltinimai – panaikinti. R. Žentelienė mano, kad dėl susidariusios situacijos kalta pati savivaldybė, kuri neužtikrino tinkamos tarybos narių išlaidų kontrolės. Šiuo metu Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja R. Žentelienės skundą dėl Kauno apygardos teismo pernai lapkritį priimto nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista už daugiau nei 1,6 tūkst. eurų pasisavinimą. Teismas skyrė jai trejų metų draudimą užimti renkamas ar skiriamas pareigas bei 7,5 tūkst. eurų baudą.
Jei Apeliacinis teismas paliks galioti šį nuosprendį, R. Žentelienė neteks tarybos narės mandato. Nuteistosios advokatas skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad buvo naudojamos 32 skirtingos kortelės, vienu metu piltas ir benzinas, ir dyzelinas, o savivaldybė neatliko net minimalios kontrolės. Advokatas tvirtina, kad R. Žentelienės veiksmai nebuvo apgaulė ir kad jos kriminalizavimas yra nepagrįstas.
Kauno apygardos teismo nuosprendyje teigiama, kad R. Žentelienė į išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė melagingą informaciją apie 31,03 eurų išlaidas degalams (dyzelinui), į kurias įtraukė ir 3,60 euro išlaidas cigaretėms. Teismas nustatė, kad buvo ir daugiau atvejų, kai su svetimais kuro čekiais buvo pateiktos išlaidos cigaretėms, vienkartinėms kaukėms ir kitoms prekėms.
„Buhalterija kažkaip priėmė tokius dalykus“, – stebisi R. Žentelienė.
Pradėjus nagrinėti „čekučių“ bylą, R. Žentelienė teigė patyrusi daug nemalonumų ir turėjusi aiškintis net savo mamai dėl tariamo rūkymo. Politikė tvirtina, kad nerūko ir jokių išmokų už tariamai pirktas cigaretes iš savivaldybės negavo. Bylos duomenimis, R. Žentelienė atsiskaitymams už kurą naudojo net 32 skirtingas mokėjimo korteles ir 21 skirtingą nuolaidų kortelę.
R. Žentelienė Kauno apygardos teisme patvirtino, kad yra nerūkanti, tačiau pripažino, kad per apsirikimą į apskaitą įrašė ir apmokėjimui pateikė kvitus už įsigytas cigaretes, automobilio plovimą, vienkartines kaukes, apmokėtus grynaisiais pinigais ar kitų asmenų mokėjimo kortelėmis. Tarybos narė iš dalies pripažino savo kaltę, teigdama, kad tikriausiai aplaidžiai vedė savo apskaitą, padarydama kaltinime nurodytus nusižengimus, tačiau tai darė nesąmoningai, neketindama piktnaudžiauti ir pasisavinti pinigus ar sumenkinti Birštono savivaldybės administracijos, kaip institucijos.
R. Žentelienė aiškino, kad į ataskaitas įnešti kvitai buvo tarsi jos, kaip tarybos narės, papildomos išlaidos, kurių ji pagal tuo metu galiojantį savivaldybės tarnybos nario reglamentą, negalėjo sau pasidengti. Todėl esą taip ir atsirado tie vadinamieji kvitai jos ataskaitose. Politikė teigė, kad būdama ir veikdama kaip savivaldybės tarybos narė, turėjo kitokias, reprezentacines išlaidas, be to neįtraukdavo savo kanceliarinių išlaidų, kadangi jai pasirodė, kad, jeigu kažką perki už mažą sumą iš savo asmeninių lėšų, tai jai buvo paprasčiau pridėti degalų kvitus, vadinamus čekučiais. Kodėl jų tiek daug atsirado ir skirtingomis pavardėmis, R. Žentelienė aiškino, kad tai atsirado per jos aplaidumą ir nesąmoningą savo ataskaitų pildymą. Jos teigimu, savivaldybės biudžeto skyrius galbūt irgi nepareikalavo, kad būtų teikiami vardiniai čekiai.
„Buvo tokia praktika, kaip ir „viešai“ žinoma, kad galima savo tas išlaidas padengti pristatant kažkokius pateisinamus dokumentus, todėl jos pažįstami žmonės duodavo tuos kvitus“, – teismui yra pasakojusi tarybos narė.
R. Žentelienė teigė, kad net neanalizuodavo kvito, pridėdama į savo apskaitą.
„Tie kvitai atsirado, kai tiesiog nuvažiuoji, paprašai, bendradarbiai pasiūlo, duoda, važiuoji kartu, jie tiesiog savo atiduoda, nes jie žino, kad jai reikia prisidėti prie savo ataskaitos ir taip pagrįsti savo išlaidas, kurių ji turėjo ne tik dėl važiavimų ar degalų, kažkokių kanceliarinių išlaidų, nes ji turėjo kitų reprezentacinių išlaidų, kurių jie, kaip tarybos nariai, negalėjo įtraukti į savo ataskaitas, t. y. pavyzdžiui važiuojant į susitikimą, į kažkokį jubiliejų, į nevyriausybinę organizaciją, reikia pirkti gėles, kažkokias dovanas. To negalima parodyti savo išlaidose ir todėl iš kažko paprašai, kažkas pasiūlo ir taip atsirado tie kvitai. Turėtas išlaidas padengdavau paprasčiausiu būdu, degalų kvitais“, – teismui yra pasakojusi tarybos narė.
Kilus skandalui, R. Žentelienė Birštono savivaldybei grąžino daugiau nei tris kartus didesnę sumą, nei buvo apkaltinta pasisavinusi – daugiau nei 5 tūkst. eurų. Jos advokatas Darius Raulušaitis Apeliaciniam teismui pateiktame skunde prašo klientę perduoti laiduotojo žinion, o dėl piktnaudžiavimo tarybos narę išteisinti. Taip pat prašoma neatimti jai viešųjų teisių – netaikyti draudimo eiti tarybos narės pareigas.
„Skunde dar iki Sinkevičiaus (LAT išteisinto Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus – ELTA) bylos tie patys mūsų argumentai buvo. Tikiu, kad kai kurios taisyklės, suformuluotos Sinkevičiaus byloje, bus reikšmingos spendžiant ir šią bylą“, – Eltai sakė advokatas.
Apeliaciniam teismui kol kas nepateikti duomenys apie galimos laiduotojos teistumą, baustumą administracine tvarka, nėra ir darbdavio charakteristikos. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas birželį.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
A. Tapinas pareiškime Specialiųjų tyrimų tarnybai teigė, kad dauguma Birštono tarybos narių per kadenciją kurui tarybos nario funkcijoms vykdyti išleisdavo daugiau kaip 16 000 eurų. „Turint omenyje, kad 2020-2021 metais Lietuvoje galiojo karantinas ir judėjimo apribojimai, o Birštono savivaldybė yra viena mažiausių Lietuvoje, tiek kuro išvažinėti atliekant tarybos nario funkcijas tiesiog fiziškai neįmanoma, todėl kyla pagrįstų įtarimų, jog tarybos nariai tiesiog pateikinėjo fiktyvius dokumentus ir taip gaudavo neteisėtas pajamas iš savivaldybės”, – teigė A. Tapinas. Jis pastebėjo, kad nemažai kuro čekių pateikta su neadekvačiai mažu pylimosi intervalu arba buvo pilamasi skirtingų rūšių kuro.
R. Žentelienė yra ne pirma Birštono tarybos narė, patekusi į teisėsaugos akiratį. Sausį Vyriausioji rinkimų komisija panaikino „čekiukų“ byloje kalta pripažintos Birštono savivaldybės tarybos narės Dainos Zdanevičienės mandatą. Pernai gruodį STT, atlikdama ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pranešė, kad pareiškė įtarimus dabartinei Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei. Jos byla dar tiriama.
