Politikų elgesys kartais primena cirką, kur stebime prastus fokusininkų triukus, o mums į akis rėžiama, kad čia viskas skaidru ir sąžininga, o jei kas ir atrodo keistai – tai tik sutapimai.
Pamirškime trumpam dabartį ir prisiminkime istoriją apie Ramūno Karbauskio verslo pradžią su Rusija. Teigiama, kad verslas sėkmingai įsibėgėjo po pažinties su „senu armėnu“, SSRS atstovu prekybai su Vokietija. Šis susitikimas įvyko visiškai atsitiktinai apie 1990-uosius, kai R. Karbauskiui buvo vos 20 metų. Naujasis pažįstamas Maskvoje pasiūlė „daryti biznį“ ir taip prasidėjo verslo imperija.
Žinoma, tai yra tiesa. Šių eilučių autorius, būdamas panašaus amžiaus, po nepriklausomybės atkūrimo nuolat vykdavo į komandiruotes. Tiesa, ne į Maskvą, bet į artimesnes vietas. Tačiau ir Lietuvoje pranašingų ženklų netrūko. Keliaujant traukiniu iš Kauno į Vilnių, kas antrame vagone sėdėdavo po pagyvenusį armėną, kurie krenkštėdavo, kosėdavo, švilpaudavo, kad atkreiptų jaunojo korespondento dėmesį. Deja, pastarasis nebuvo pakankamai pastabus. O juk galėjo taip prasimušti!
Per kelis dešimtmečius Lietuvoje buvo daugybė atvejų, kai mums bandė kabinti makaronus ant ausų. Prisiminkime socdemų susijungimą su buvusiais komunistų veikėjais, aiškinant, kad tai daroma ne dėl asmeninės naudos, o dėl Lietuvos. Arba R. Pakso apkaltos metu skambėjusios frazės, kad kaltas ne jis, o aplinka. Taip pat Kauno mero V. Matijošaičio „numeriai“ balsuojant savivaldybėje už skubotą Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio apsaugos zonų koregavimą, už kurių kyšojo jo paties statybos firmos. Arba Kauno konservatorių nekaltos akys, kilus skandalui dėl auksinio tualeto, kuris iškilo 2008-ųjų rudenį jų valdymo metu.
Dabartinis cirkas tęsiasi, siūlydamas naujas žaidimų serijas. Smagiau jaučiasi tie, kurie plaukia paviršutiniškumo upe ir praryja jauką, o ne tie, kurie abejoja ir kritiškai mąsto.
Prezidento vizitas Jonavoje prieš pat Kauno apygardos teismo nuosprendį Mindaugui Sinkevičiui „čekių skandalo“ byloje, kaip ir G. Nausėdos užtariantys žodžiai apie Jonavos rajono mero „nekaltumą“, žinoma, buvo visiškai atsitiktiniai – tiesiog taip susidėliojo grafikas.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą M. Sinkevičiui dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir svetimo turto pasisavinimo, suformuluojant teisinius paragrafus taip, kad būtų naudinga įtakingam socdemui ir valdančiajai partijai, taip pat yra tik sutapimas. Jokios povandeninės srovės čia neveikė.
To paties Jonavos rajono mero išrinkimas pirmuoju LSDP pirmininko pavaduotoju, net nelaukiant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų dėl čekiukų istorijos tęsinio, irgi tėra tik sutapimas. Nors nuo baudžiamosios atsakomybės M. Sinkevičius išsisuko, tačiau dabar svarstomi jo administracinės, tarnybinės, drausminės ar etinės atsakomybės klausimai. VTEK sprendimą priims birželio pradžioje.
Jei VTEK pripažintų pažeidimus, M. Sinkevičiaus stūmimas į socdemų viršūnes atrodytų labai blogai. Todėl viskas buvo sutvarkyta laiku. Bet taip tiesiog sutapo.
Socdemų pagalbos ranka R. Žemaitaičiui, kad jis galėtų išsilaikyti Seimo delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, irgi tėra tik atsitiktinumas. Saugumo departamentui užkirtus kelią jam prie įslaptintos informacijos, beliko viena galimybė – panaikinti šį reikalavimą, kuris galioja minėtos delegacijos ir daugelio parlamento komitetų nariams.
Julius Sabatauskas, ilgametis Seimo narys socialdemokratas, kuris pramušinėja R. Žemaitaičiui naudingas pataisas, tikrai negalvojo apie „aušriečių“ pirmininko reikalus. Tai, kad reikalavimai parlamentarams dirbant su slapta informacija galioja jau daug metų, o J. Sabatauskas atlikti korektūras užsimojo tik dabar, yra tik sutapimas.
Kaip taip išeina, kad teisininkas J. Sabatauskas, Seime besisukantis jau nuo 2000 metų, iki šiol nesugebėjo efektyviau prisidėti, kad atsirastų pataisos, leidžiančios griežčiau bausti korumpuotus politikus, valdininkus, teisėjus, teisėsaugos pareigūnus, įvesti griežtesnę atsakomybę už machinacijas, susijusias su viešaisiais pirkimais ir konkursais, arba tiems, kurie švaisto valstybės ir savivaldybių lėšas?
Veiklos laukas labai užžėlęs, tačiau dabar svarbiausias klausimas J. Sabatauskui staiga tampa sąlygų Seimo nariams dėl galimybės dirbti su slapta informacija sušvelninimas.
Ir šiame „atsitiktinumų“ ir „sutapimų“ fone išlenda dar vienas įvykis – premjeras G. Paluckas prabangiame verslininko Tautvydo Barščio žirgyne-poilsio komplekse Alytaus rajone per žvejybą susitinka su Druskininkų meru Ričardu Malinausku. Šalia sukiojasi ir pats žirgyno šeimininkas.
Trijulė vienaip ar kitaip yra turėjusi reikalų su teisėsauga, baudžiamosiomis bylomis ar teismų įpareigojimais. G. Paluckas buvo teistas už korupciją, R. Malinauskas – dėl Vijūnėlės dvaro išsaugojimo, inkriminuojant teisėjų papirkimą, o T. Barštys gavo baudą už tai, kad būdamas liudytoju kitoje korupcijos byloje, nedalyvaudavo posėdžiuose.
G. Paluckas ir jo užtarėjai gali šaipytis, prikaišioti sąmokslo teorijas, bet faktas lieka faktu: vienas įtakingiausių asmenų valstybėje, Vyriausybės vadovas, susitinka su politiku, kuris teisiamas už korupciją, kurio bylos procesas dar nepasibaigęs.
Šis susitikimas įvyksta būtent tada, kai sprendžiasi verdikto R. Malinauskui įsiteisėjimo klausimas. Jei mero skundas bus atmestas, jo kėdei ir politinėms perspektyvoms iškils rimtas pavojus.
Po tokių susitikimų įtarimų šešėlis tik stiprėja. Juolab, kad R. Malinauskas jau yra pripažintas kaltu už povandeninių srovių sukimą tvarkant savo reikalus.
Galima vartyti situaciją kaip nori, tačiau sutapimai tik sustiprina abejones. Tikimybė, kad visi trys įtakingi veikėjai atsitiktinai susitiks toje pačioje vietoje ir tą pačią dieną, tikrai nebuvo didelė.
Prisidengiant viešumo skraiste, egzistuoja galimybė spręsti ne tik viešus klausimus. Būtent tokiu momentu galima aptarti reikalus, rūpimus tik žvejybos dalyviams.
Kiekvienoje valstybėje politikai elgiasi su visuomene taip, kaip ji leidžia. Reiklūs piliečiai greitai pajunta apgaulę ir ją demaskuoja. Kuo žmonės nuolaidesni, patiklesni, pasyvesni, tuo lengviau jiems įpiršti, kad viskas yra tik sutapimai, o dėmėtas audeklas – švarus.
Kuo daugiau leisime valdžios veikėjams, tuo toliau jie eis, pamiršdami, kad reikia skaitytis su tais, kurie juos išlaiko.
