Naujausia apklausa atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos visuomenės nepritaria Konstitucinio Teismo (KT) sprendimui dėl partnerystės įteisinimo. Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų nepalankiai vertina KT nutartį, įpareigojančią Seimą sureguliuoti partnerystės registravimą tiek tarp skirtingų, tiek tarp tos pačios lyties asmenų. Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktą tyrimą atliko „Vilmorus“.
Apklausos duomenimis, 38,5 proc. respondentų nepalankiai vertina KT sprendimą, o 15,5 proc. – labiau nepalankiai. Teigiamai šį sprendimą vertina 10,5 proc. apklaustųjų, o 16,1 proc. – labiau palankiai. Beveik penktadalis apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Pastebima, kad palankiau KT sprendimą vertina jaunesni nei 40 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, moksleiviai, studentai ir Vilniaus gyventojai. Tuo tarpu nepalankiau vertina žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunantys bei pensinio amžiaus žmonės.
Primename, kad balandžio mėnesį KT priėmė sprendimą, kuriuo atvėrė kelią lyčiai neutralios partnerystės registravimui. Teismas konstatavo, kad Seimas pažeidė Konstituciją, nes per 24 metus neįvykdė Civiliniame kodekse numatyto įsipareigojimo priimti atskirą įstatymą, detalizuojantį partnerystės reguliavimą. Nors Civilinis kodeksas numatė tik vyro ir moters partnerystę, KT pripažino, kad tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl jų seksualinės orientacijos.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis teigia, kad šios apklausos rezultatai atitinka ankstesnių tyrimų duomenis, kuriuose partnerystę ar panašius institutus palaikė 35–45 proc. visuomenės.
„Akivaizdžiai matyti, kad palaikymas priklauso nuo žmonių amžiaus. Jaunesni žmonės, ypač gyvenantys miestuose, labiau palaiko šią idėją. Tai rodo aiškią tendenciją – ateityje partnerystės institutas turės būti išplėstas, nes keičiantis kartoms, visuomenės požiūris natūraliai keičiasi. Didžiausias pasipriešinimas yra tarp vyriausių žmonių“, – sakė L. Šedvydis.
Pasak jo, dalis apklaustųjų, nepritariančių sprendimui, galbūt palaiko partnerystės idėją, tačiau jiems nepatinka KT vaidmuo šioje situacijoje.
„Gali būti, kad yra žmonių, kurie palaiko partnerystę, bet kritiškai vertina teismo sprendimus ir vaidmenį valdžios sistemoje“, – svarstė L. Šedvydis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė mano, kad KT sprendimas dėl partnerystės gali sumažinti pasitikėjimą šia institucija.
„Įdomu, kaip tai paveiks bendrą pasitikėjimą KT, nes jei daugiau nei pusė gyventojų nepatenkinti šiuo sprendimu, tai gali turėti įtakos ir teismo reitingams“, – teigė A. Širinskienė.
Ji pridūrė, kad apklausos rezultatai jos nenustebino, nes ankstesni tyrimai taip pat rodė, kad didžioji dalis visuomenės nepalaiko partnerystės instituto įvedimo.
„Akivaizdu, kad dalis žmonių nepalankiai vertina ir KT sprendimą, ir vargu ar buvo galima tikėtis kitokio rezultato“, – sakė A. Širinskienė.
L. Šedvydžio nuomone, po KT sprendimo šios Seimo kadencijos metu „vienoks ar kitoks sprendimas dėl partnerystės bus priimtas“.
KT, įpareigodamas Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, nurodė, kad kol toks įstatymas nepriimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą kreipiantis į teismą.
Praėjusioje Seimo kadencijoje buvo pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.
Pagal Civilinės sąjungos įstatymo projektą, partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, paveldėtų pagal įstatymą, nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje ir gauti su sveikata susijusią informaciją. Šiame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs, gerbti vienas kitą, remti moraliai ir materialiai bei prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.
Konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas numato įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes artimą ryšį turintys žmonės nėra siejami su santykiais poroje.
„Galima bandyti eiti dviem keliais vienu metu ir stebėti, ar Civilinės sąjungos įstatymas turi palaikymą. Jaučiu, kad „artimas ryšys“ negali būti priimtas, nes KT nurodo, kad tai nėra vien tik ūkiniai santykiai, bet ir šeiminiai santykiai. Jei nebus paramos civilinei sąjungai, Seimas rengs tarpinį variantą, kuris turėtų daugumą“, – teigė L. Šedvydis.
A. Širinskienė teigė, kad Seime nebus imtasi nei civilinę sąjungą, nei „artimą ryšį“ įteisinančių projektų, o procesas bus pradėtas „nuo švaraus lapo“.
„Greičiausiai bus ieškoma kompromiso. Jei naujas projektas atkartotų santuokai būdingas nuostatas, didelė dalis Seimo narių, įskaitant ir mane, jo nepalaikytų. Kompromiso paieškos bus nelengvos. Galbūt hibridas tarp artimojo ryšio ir turtinių santykių nustatančių normų galėtų būti tas variantas, bet reikia palaukti ir pasižiūrėti“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Teisingumo ministras Rimantas Mockus anksčiau sakė, kad Seimas galėtų imtis lyčiai neutralios partnerystės detalaus reglamentavimo rudens sesijoje. Anot ministro, frakcijos dar grynina savo poziciją šiuo klausimu, todėl pavasario sesijoje greičiausiai nebus spėta nieko nuveikti.
L. Šedvydžio vertinimu, politikai, priimdami sprendimus dėl partnerystės, neturėtų vadovautis apklausų rezultatais.
„Mažumos turi būti apsaugotos, ir nebūtina visą laiką vadovautis apklausomis. Politikai turi žengti žingsnį į priekį ir matyti besikeičiančią visuomenę, nuostatas ir elgtis geriausiai visuomenės interesams. Sutvarkytas partnerystės institutas, turintis teises ir pareigas, yra vertybė, kuri išnaikins šį pūlinį iš viešojo diskurso“, – teigė parlamentaras.
Tikslūs apklausos rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:
„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo sprendimą?“
Atsakymai:
1. Palankiai – 10,6 proc.
2. Labiau palankiai – 16,1 proc.
3. Labiau nepalankiai – 15,5 proc.
4. Nepalankiai – 38,5 proc.
5. Neturiu nuomonės – 19,3 proc.
Reprezentatyvią visuomenės apklausą „Vilmorus“ atliko gegužės 2–12 dienomis, apklausdamas tūkstantį šalies gyventojų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
