Valstybės saugumui užtikrinti, siūloma išplėsti žvalgybos institucijų galias, kad jos galėtų greičiau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir naujus iššūkius.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios numato šias priemones. Jei Seimas pritartų šioms pataisoms, žvalgybos institucijos vadovas galėtų priimti sprendimus dėl tam tikrų veiksmų, susijusių su asmenų sekimu, dar negavus teismo leidimo. Tai galėtų apimti patekimą į gyvenamąsias patalpas, kitas patalpas, transporto priemones, elektroninių tinklų informacijos fiksavimą, susirašinėjimo stebėjimą, dokumentų ar daiktų paėmimą ir finansinių operacijų stebėjimą.
Tačiau tokie veiksmai būtų leidžiami tik „kai siekiant užkardyti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui būtina imtis neatidėliotinų veiksmų“.
KAM teigia, kad žvalgybos veikloje operatyvumas yra labai svarbus. Jei nedelsiant nepradedami tokie veiksmai, gali būti prarasta kritinė informacija, kurios vėliau nebeįmanoma gauti.
Žvalgybos institucijos vadovas, pradėjęs neatidėliotinus veiksmus, susijusius su sekimu, per 24 valandas turėtų kreiptis į apygardos teismą dėl jų sankcionavimo motyvuota teismo nutartimi.
Pataisomis taip pat siūloma leisti žvalgybai tikrinti asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, asmens dokumentus, transporto priemonių, krovinių ir ginklų dokumentus. Taip pat siūloma numatyti galimybę laikinai paimti šiuos dokumentus, kol bus atliktas patikrinimas.
Ši teisė būtų taikoma tik tada, kai yra duomenų, kad asmuo kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui, ir siekiant ją užkardyti. Be to, įstatymo pataisos suteikia asmenims, kurie mano, kad jų teisės buvo nepagrįstai pažeistos, galimybę kreiptis ne tik į teismą, bet ir į žvalgybos kontrolierių.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nesuteikia žvalgybos pareigūnams teisės tikrinti asmens ar transporto priemonės dokumentų, taip pat atlikti daiktų patikrinimą ir laikinai juos paimti.
Įstatymo pataisų autoriai atkreipia dėmesį, kad dabar susidaro situacija, kai žvalgybos institucijos turi duomenų apie veiklą, galinčią kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, bet neturi teisės paprašyti dokumentų. Tai apsunkina galimybę nustatyti asmenų, galimai vykdančių priešišką Lietuvos valstybės interesams veiklą, tapatybę.
Pataisos taip pat numato galimybę žvalgybos institucijoms slapta gauti žmonių pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius. Pasak projekto autorių, ši teisė ypač svarbi siekiant įsitikinti asmenų tapatybe, ypač tais atvejais, kai turima duomenų, kad jie gali naudoti priedangos dokumentus.
Siekiant identifikuoti objektus, žvalgybos institucijoms siūloma leisti naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus, kurie nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai. Tai padėtų įsitikinti, kad tam tikrus veiksmus atliko konkretus asmuo, pavyzdžiui, priėmė pinigus už įslaptintos informacijos perdavimą.
Įstatymo pataisos draudžia taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, jei tai keltų tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar galėtų sukelti kitų sunkių padarinių. Taip pat draudžiama provokuoti kitą asmenį daryti teisės pažeidimą.
Projekto autoriai siūlo suteikti žvalgybos institucijoms teisę įsigyti ir naudoti sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas. Žvalgybos pareigūnas turėtų teisę juos panaudoti „taikydamas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones“.
Sprogmenys galėtų būti panaudoti, jei iškyla reali grėsmė, kad įslaptinta informacija ar turtas gali būti perimti, prarasti ar atskleisti, ir taip padaryti žalą nacionalinio saugumo interesams.
Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, įstatymas draudžia naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, taip pat sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
Krašto apsaugos ministerija siūlo uždrausti pagal darbo sutartis žvalgybos institucijose dirbantiems darbuotojams vykti į užsienio valstybes, kuriose yra ginkluotas konfliktas, arba į kitas užsienio valstybes, jei buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams.
Žvalgybos institucijos vadovas tvirtintų darbuotojų vykimo į užsienio valstybes tvarką ir valstybių, į kurias vykti negalima, sąrašus.
KAM teigimu, Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos aktyviai vykdo žvalgybos veiklą prieš Lietuvos piliečius, besilankančius šiose šalyse.
„Lietuvos valstybės institucijų personalas, įskaitant ir darbuotojus, dirbančius pagal sutartis, yra vieni iš pagrindinių šios veiklos taikinių. Darbuotojų išvykos į šias valstybes, nepriklausomai nuo jų pareigų ir leidimo dirbti su įslaptinta informacija, didina verbavimo ir kitos priešiškos veiklos riziką bei pavojų jų pačių ir jų disponuojamos informacijos saugumui“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Dabartinis įstatymas nenumato apribojimų žvalgybos institucijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose jų buvimas galėtų pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui. Toks draudimas galioja tik žvalgybos pareigūnams.
Įstatymo pataisos taip pat reglamentuoja papildomas socialines garantijas žvalgybos pareigūnams ir numato galimybę apdovanoti juos vardiniu ginklu už pavyzdingą tarnybą.
