Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga siekia didesnės prieigos prie įslaptintos informacijos, taip pat siūlo griežtesnę prokurorų kontrolę kriminalinės žvalgybos srityje. Šie pasiūlymai atsispindi 2024 metų įstaigos veiklos ataskaitoje.
Teigiama, kad efektyviam uždavinių vykdymui žvalgybos kontrolieriai turi turėti tiesioginę prieigą prie žvalgybos institucijų tvarkomų registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių. Tai apima ir valstybės paslaptį sudarančią informaciją. Būtina užtikrinti galimybę gauti ne tik dokumentus, bet ir duomenis bei jų kopijas, net jei jie yra įslaptinti.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Žvalgybos kontrolierių įstatymo apribojimus susipažinti su įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybe, taip pat su informacija, gauta iš užsienio partnerių. Vis dėlto, tokie apribojimai neturėtų būti absoliutūs, nes tam tikrais atvejais ši informacija gali būti itin svarbi nagrinėjant asmens skundą ar žvalgybos pareigūno pranešimą apie galimus neteisėtus veiksmus.
Žvalgybos kontrolė pabrėžia, kad žvalgybos institucijos vykdo ne tik žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas, bet ir kriminalinę žvalgybą. Dėl šios veiklos slaptumo ir ribotos kontrolės kyla žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo rizika. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir vieningą priežiūros praktiką, žvalgybos kontrolieriai turėtų turėti įgaliojimus vertinti žvalgybos institucijų atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą.
Nustatyta išorinės kontrolės spraga, kai kriminalinius tyrimus vykdančias žvalgybos institucijas koordinuoja ir kontroliuoja prokurorai, tačiau prokuratūra neturi prieigos prie visų žvalgybos duomenų. Siūloma tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti aiškesnę kriminalinės žvalgybos veiksmų kontrolę, kai juos atlieka žvalgybos institucijos. Tai padėtų išvengti teisinės painiavos bei užtikrintų efektyvesnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.
Lietuvoje civilinės ir karinės žvalgybos bei kontržvalgybos funkcijas atlieka Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD). Kriminalinę žvalgybą vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos kalėjimų tarnyba, Vadovybės apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga pernai tikrino VSD veiklos teisėtumą ir žmogaus teisių užtikrinimą per prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimų kampanijas. Kontrolieriai nenustatė, kad VSD veiksmai būtų neatitikę teisėtumo, politinio neutralumo, teisės į privatumą, saviraiškos, susirinkimų ir kitų reikalavimų.
Įvertinus žvalgybos informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, konstatuota, kad ši informacija yra savalaikis, objektyvus ir aiškus, leidžiantis suprasti pavojus nacionalinei grėsmei bei priimti sprendimus.
2024 metais Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga gavo dešimt skundų dėl galimo žvalgybos institucijų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitų galimai neteisėtų veiksmų, kuriais pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Aštuoni iš jų pripažinti priklausančiais žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai. Dėl trijų buvo atliekami tyrimai. Vienas skundas buvo nutrauktas pareiškėjui jį atsiėmus, antrame tyrime teisėtumo pažeidimų nenustatyta, o trečiasis tyrimas dar tęsiamas. Jame laukiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl žvalgybos institucijos atsisakymo pateikti informaciją, kuri būtina tyrimui užbaigti ir sprendimui priimti.
Trys skundai atsisakyti nagrinėti, kadangi jie jau buvo nagrinėjami teismuose. Du skundai netirti dėl duomenų trūkumo arba neatitikimo keliamiems reikalavimams. Pernai taip pat gauti du skundai, susiję su galimais kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtumo ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugos pažeidimo atvejais. Kadangi kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos priežiūra nepriklauso žvalgybos kontrolierių kompetencijai, buvo priimti sprendimai atsisakyti nagrinėti tokius skundus.
Dalis skundų buvo perduota nagrinėti Generalinei prokuratūrai. Vertinant tokių skundų priimtinumą paaiškėjo, kad pareiškėjai neskiria žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiklos. 2023 metais žvalgybos kontrolieriai gavo 11 skundų.
Ateityje žvalgybos institucijų veiklos kontrolė susidurs su naujais iššūkiais, kuriuos kelia didžiųjų duomenų analizė, dirbtinio intelekto (DI) technologijų taikymas, profiliavimas ir automatizuoti sprendimai. Žvalgybos institucijos vis dažniau naudoja DI algoritmus, kad greičiau apdorotų didelius informacijos kiekius, numatytų galimas grėsmes ir priimtų prevencinius sprendimus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tokie technologiniai sprendimai privalo atitikti griežtus teisės aktų reikalavimus. Didžiųjų duomenų masyvų analizė turi būti vykdoma laikantis principų, kurie užtikrina, kad surinkti duomenys būtų naudojami griežtai proporcingai ir skaidriai.
2025 metais Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga planuoja du patikrinimus, kuriuose vertins, kaip žvalgybos institucijos laikosi teisėtumo principo bei žmogaus teisių sankcionuodamos žvalgybos veiksmus ir kaip žvalgybos institucijos įgyvendino pernykštes rekomendacijas dėl vidaus kontrolės organizavimo.
Žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklos ataskaita – antrasis metinis pranešimas apie žvalgybos nepriklausomą išorinę priežiūrą, kuri vykdoma nuo 2023 metų. Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra parlamentui atskaitinga valstybės biudžetinė įstaiga, užtikrinanti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą. Jai vadovauja Nortautas Statkus. 2025 metų pradžioje ji turėjo 11 darbuotojų. Pernai įstaigos veiklai vykdyti valstybės biudžete buvo skirta 680 tūkst. eurų ir panaudota 391,8 tūkst. eurų, iš jų 274,1 tūkst. – darbo užmokesčiui.
