Dvi ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) – teigiamai įvertino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo atsistatydinimą, tačiau pareiškė, kad vien vadovo pasitraukimas tarnybos problemų neišspręs, ir pasiūlė nedelsiant keisti tarnybinio ginklo panaudojimo tvarką.
Profsąjunga reikalauja pamatinių, o ne kosmetinių pokyčių
„VSAT nesugebėjo tinkamai suvaldyti pavojingos situacijos, todėl vado atsistatydinimas yra teisingas žingsnis. Tačiau vienas atsistatydinimas sistemos problemų neišspręs. Šis incidentas parodė, kad VSAT reikia pamatinių, o ne kosmetinių pokyčių“, – pranešime cituojamas LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Jo teigimu, būtina iš naujo įvertinti pareigūnų pasirengimą veikti pavojingose situacijose, jų veikimo algoritmus bei atsakomybės ir informacijos perdavimo grandinę. K. Pauliukas taip pat pabrėžė, kad pradėtas tyrimas turi būti užbaigtas nepaisant to, jog tarnybos vadas pasitraukė.
„Tikimės, kad vidaus reikalų ministrui pakaks stuburo ir politinės valios tyrimą užbaigti iki galo, įvardyti problemas ir imtis realių pokyčių. Ne tam, kad surastume kaltus, o tam, kad taptume stipresni. Dabartinėje saugumo situacijoje Lietuvai reikia profesionalios ir bet kokioms provokacijoms pasirengusios sienos apsaugos tarnybos“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.
Kieno veiksmus siūloma įvertinti pirmiausia?
VAITĮPS vadovas Vitalijus Jagminas tvirtino, kad pirmiausia dera deramai įvertinti VSAT vado pavaduotojų, Kriminalinės žvalgybos vadovo, Varėnos rinktinės vado ir, svarbiausia, Kapčiamiesčio užkardos vado veiksmus šioje situacijoje, o tik tada peržiūrėti pareigūnų tarnybą reglamentuojančias tvarkas.
Viena iš jų, anot V. Jagmino, – tarnybinio ginklo panaudojimo taisyklės. „Ji turi būti pakeista kuo skubiau, kad mūsų pareigūnai tikrai žinotų, kad pavojingose ar ekstremaliose situacijose jie turi pilną teisę panaudoti ginklą“, – sakė profesinės sąjungos vadovas.
Ginklo naudojimo klausimą dar iki vado atsistatydinimo kėlė ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Rugpjūčio 12 d. jis sakė dažnai girdintis, kad pareigūnai dvejoja ir vengia panaudoti ginklą, bei tvirtino, jog statutinių tarnybų ginklo naudojimo reglamentavimą reikia patikslinti – susieti jį ne tik su būtinąja gintimi, bet ir su valstybės funkcijų vykdymu.
Prie tunelio ties Tartako kaimu keturis pareigūnus užpuolė apie 20 užsieniečių
Incidentas, dėl kurio kilo visa ši diskusija, įvyko liepos 26 d. Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, ties Tartako kaimu. Pareigūnai pagal žemės virpesius aptiko po valstybės siena kasamą tunelį, kuris į Lietuvos teritoriją buvo nusidriekęs beveik dešimt metrų.
Pasalą surengė keturi pasieniečiai. Sulaikius kelis tuneliu prasmukusius migrantus ir uždėjus jiems antrankius, iš tunelio išlindo apie 20 užsieniečių, kurie puolė pareigūnus; dalis užpuolikų buvo ginkluoti lazdomis ir akmenimis. Naujienų portalas „Lrytas“, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad per grumtynes vienas pareigūnas buvo aptalžytas, o migrantai jį bandė nusitempti į Baltarusiją – pasieniečiui pavyko išsilaisvinti.
Įvykį viešai atskleidė Lazdijų politikė Vilma Danauskienė, feisbuke paklaususi, kodėl į operaciją prieš daugiau nei dvidešimt migrantų buvo pasiųsti vos keturi VSAT pareigūnai. Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėtas liepos 27 d., o rugpjūčio 6 d. jis buvo išplėstas ir perkvalifikuotas – dėl rengimosi neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną (Baudžiamojo kodekso 21 ir 292 straipsniai); taip pat tiriamas galimas pasipriešinimas pareigūnams (BK 286 str.).
VSAT vadas pasitraukė pirmadienį, tyrimo kontrolę perėmė prokuratūra
Apie R. Liubajevo pasitraukimą iš VSAT vado pareigų rugpjūčio 17 d., pirmadienį, pranešė vidaus reikalų ministras M. Katelynas. Jis sakė gerbiantis šį sprendimą ir vertinantis jį kaip atsakingą, tačiau tvirtino prie jo neprisidėjęs – „tai yra vado asmeninis apsisprendimas“. Ministro teigimu, atleidimas turėtų įsigalioti nuo savaitės vidurio, o tarnybai laikinai vadovaus vienas iš vado pavaduotojų.
Pats R. Liubajevas aiškino traukiąsis nenorėdamas pakenkti VSAT reputacijai ir siekdamas stabilumo beveik 4 tūkst. darbuotojų turinčioje tarnyboje: „privalau priimti naudingiausią VSAT sprendimą“. VSAT jis vadovavo nuo 2019 m. gruodžio, o 2024 m. pabaigoje buvo paskirtas antrai kadencijai, kurios liko dar treji metai. Prezidentūra pasitraukimą komentavo pabrėždama, kad vadas priėmė sprendimą, kuris, jo vertinimu, geriausias tarnybai.
Iki pat pasitraukimo VSAT vadas neigė užpuolimo mastą ir tvirtino, kad pareigūnai veikė teisingai: „valstybės sienos pažeidimo nebuvo, niekas nenukentėjo“, o incidentas nebuvęs išskirtinis. M. Katelynas anksčiau pareiškė, kad pasitvirtinus duomenims apie užpuolimą jis nebematytų galimybių R. Liubajevui toliau eiti pareigų; ministras laikėsi pozicijos, kad apie įvykį jis turėjo būti informuotas laiku, o gavo tik žinią, jog tunelio kasimas sustabdytas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius apie užpuolimą sužinojo iš žiniasklaidos ir pavedė vidaus reikalų ministrui išsiaiškinti, kodėl informacija apie liepos 26-osios įvykį institucijas pasiekė pavėluotai.
Rugpjūčio 17 d. tyrimo kontrolę perėmė Generalinė prokuratūra, o byla perduota Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Prokurorai nurodė kol kas neturintys duomenų, patvirtinančių pareigūno sužalojimą ar bandymą jį nutempti per sieną.
