Domeikavoje, Kauno rajone, įsikūrusiuose pusiaukelės namuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT), Kauno rajono savivaldybės, policijos atstovai bei savanoriai. Šio susitikimo tikslas – aptarti įstaigos veiklą su vietos bendruomene, kuriai jos steigimas sukėlė nemažai aistrų ir nesusipratimų. Tokie susitikimai rengiami reguliariai, siekiant užtikrinti skaidrumą ir informuotumą.
Kauno rajono policijos komisariato viršininkė Monika Puškovienė patikino, kad per visą pusiaukelės namų veiklos laikotarpį nebuvo užregistruota jokių nusikaltimų ar incidentų, susijusių su nuteistaisiais. Tai rodo, kad įstaiga veikia sklandžiai ir tinkamai vykdo savo funkcijas.
Be to, bendra kriminogeninė situacija Domeikavoje taip pat gerėja. Praėjusiais metais nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo dešimtadaliu, palyginti su 2023 metais, nepaisant to, kad gyventojų skaičius seniūnijoje gerokai išaugo. Ši informacija pateikiama Kauno rajono savivaldybės pranešime.
Šakių kaimo seniūnaitė Rima Stabrauskienė džiaugėsi sėkminga nuteistųjų resocializacija, tačiau atkreipė dėmesį, kad bendruomenė atidžiai reaguoja į bet kokią informaciją, susijusią su saugumu. „Į Šakių gyvenvietę keliasi šimtai jaunų šeimų. Norime, kad šis rajonas ir toliau būtų prestižinis“, – teigė seniūnaitė, pabrėždama, kad saugumas yra prioritetas.
R. Stabrauskienės nuomone, saugumo užtikrinimui svarbios prevencinės priemonės ir vaizdo stebėjimo kameros. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas patvirtino, kad savivaldybė deda pastangas gerinti saugumą ir spręsti iššūkius, kylančius augančioje seniūnijoje. „Augančioje seniūnijoje daug iššūkių, todėl svarbu matyti problemas ir jas kartu spręsti. Nuolat sakau, kad didžiausia vertybė yra bendravimas“, – kalbėjo meras, vardindamas jau įgyvendintus ir planuojamus projektus.
Pernai savivaldybė pasirūpino apšvietimu Paribio gatvėje ir atnaujino jį Tylos bei Antanų gatvėse. Be to, bendradarbiaujant su policija, parengtas vaizdo stebėjimo kamerų išdėstymo planas visoje savivaldybės teritorijoje. Domeikavos seniūnijoje bus įrengtos papildomos 6 kameros, kurios stebės Vandžiogalos pl., Bažnyčios, Logistikos, Žvaigždžių, Rytmečio ir Rytų gatves.
LKT direktorius Mindaugas Kairys informavo, kad per visą Domeikavos pusiaukelės namų veiklos laikotarpį čia gyveno 19 nuteistųjų, iš kurių 5 buvo paleisti lygtinai už gerą elgesį. Šiuo metu įstaigoje yra 9 asmenys. Su nuteistaisiais aktyviai dirba Kauno arkivyskupijos „Caritas“, „Raudonojo Kryžiaus“ ir organizacijos „Prirašytos rankos“ savanoriai, padedantys jiems integruotis į visuomenę.
M. Kairys pabrėžė, kad nuteistieji laikosi drausmės, nevartoja alkoholio, noriai dirba ir dalyvauja visuomeninėse akcijose. Būnant pusiaukelės namuose, jiems lengviau atkurti ryšius su šeimomis, išmokėti priteistus ieškinius ir tęsti darbus atlikus bausmę. „Akivaizdu, kad projektas pasiteisino. Svarbu, kad ateityje šie žmonės savo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis“, – teigė LKT direktorius.
M. Kairys apgailestavo, kad socialiniuose tinkluose vis dar bandoma eskaluoti situaciją ir bet kokį nusikaltimą sieti su pusiaukelės namais. Jis paneigė neseniai paskleistą melagingą žinią apie tai, kad vienas iš gyventojų apgadino viešojo transporto stotelę. „Asmenys, kurie mėgina kurstyti aistras, yra tie patys, ir jų motyvai daugiausiai politiniai, bet pasibaigus rinkimams į Seimą, jų aktyvumas sumažėjo. Armagedonas, kurį prognozavo šie žmonės, neįvyko: Domeikavoje kuriasi jaunos šeimos, auga nekilnojamo turto vertė, gerėja saugumas“, – apibendrino M. Kairys.
Pusiaukelės namų tinklas Lietuvoje plėtojamas įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą. Tokios įstaigos taip pat veikia Vilniuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Šiauliuose, Tauragėje, Alytuje, Panevėžyje ir Plungėje. Dalis Domeikavos gyventojų aktyviai priešinosi šiam projektui, reikalaudami perkelti įstaigą kitur. M. Kairys atkreipė dėmesį, kad Domeikavos pusiaukelės namuose nuteistųjų skaičius yra mažiausias.
M. Kairys pabrėžė, kad nusikalstamumo problema išlieka aktuali visame pasaulyje, tačiau demokratinėse valstybėse bausmė suvokiama ne kaip kerštas, o kaip priemonė normalizuoti socialinius santykius. „Neseniai teko lankytis viename tokio tipo Norvegijos kalėjime. Tarp šešiolikos nuteistųjų sutikau ir tris Domeikavos gyventojus“, – pasidalijo patirtimi LKT vadovas.
