## Kauno rajone gimstamumas lenkia miesto rodiklius: gyventojų skaičius auga
Kauno rajonas demonstruoja teigiamas demografines tendencijas, lenkdamas patį Kauno miestą pagal gimstamumo rodiklius. Praėjusiais metais tiek Kaune, tiek aplink jį esančiame Kauno rajone stebėtas gyventojų skaičiaus augimas, rodo Registrų centro duomenys.
2025 metų sausio 1 dieną Kaune gyvenamąją vietą buvo deklaravę 314 208 asmenys, kai prieš metus jų buvo 304 198. Kauno rajone gyventojų skaičius per metus padidėjo nuo 114 860 iki 117 382.
Lietuva 2025-uosius pradėjo su 3 054 549 registruotais gyventojais, iš kurių 400 perkopė 100 metų amžių. Tarp ilgaamžių dominuoja moterys – jų yra 354, o vyrų – 46.
Įdomu, kad seniausi šalies gyventojai (pagal 2025 m. sausio 1 d. duomenis) gyvena Kaune – tai 110 metų moteris ir 103 metų vyras.
Prieš metus naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ skelbė, kad 2023 metais Kaune buvo įregistruoti 2 529 gimimai, tačiau mirčių skaičius buvo gerokai didesnis – 3 890. Remiantis naujausiais Registrų centro duomenimis, 2024 metais gimstamumas Kaune sumažėjo. Per metus mieste gimė 2 395 naujagimiai, o mirė 3 825 kauniečiai.
Nors Kauno rajonas yra beveik tris kartus mažesnis už Kauno miestą pagal gyventojų skaičių, jame 2024 metais gimė daugiau nei pusė tiek naujagimių, kiek mieste. Rajono gyventojai pernai sulaukė 1 224 kūdikių.
Visoje Lietuvoje per praėjusius metus gimė 25 599 vaikai, o mirė 39 525 gyventojai. 2024 metų sausio 1 dienos duomenimis, šie rodikliai buvo atitinkamai 26 654 gimimai ir 39 628 mirtys. Jei ne imigrantai, atvykstantys į Lietuvą, bendras šalies gyventojų skaičius pastebimai sumažėtų, nes mirčių skaičius gerokai viršija gimstamumą.
Statistika rodo, kad praėjusiais metais Kaune sumažėjo tiek santuokų, tiek ištuokų skaičius. 2025 m. sausio 1 d. duomenimis, per 2024 metus susituokė 3 825 poros, o išsiskyrė 894 poros. 2023 metais Kaune buvo sudarytos 1 702 santuokos ir įregistruota 917 ištuokų.
Kauno rajonas ir toliau stebina augimo tempais. Sparčiausiai auga Domeikavos (12 163 gyv.), Ringaudų (11 292 gyv.), Užliedžių (10 633 gyv.), Garliavos apylinkių (10 355 gyv.) ir Garliavos (10 350 gyv.) seniūnijos. Karmėlavos seniūnijoje šiuo metu gyvena 8 603 žmonės.
Kauno rajone kuriasi jaunos šeimos, todėl natūralus prieaugis išlieka stabilus. „Pernai pasveikinome 1 224 naujagimius. Manau, kad mūsų krašto patrauklumą lemia ne tik gera geografinė padėtis, bet ir gyvenimo kokybės rodikliai“, – teigia Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kauno rajono savivaldybė yra viena jauniausių šalyje. Daugiausia čia gyvena žmonių nuo 15 iki 45 metų – 50 677 (43 proc.). Antra gausiausia grupė – nuo 46 iki 65 metų, kuriai priklauso 30 550 asmenų (26 proc.). Jauniausių (iki 7 metų) Kauno rajono gyventojų priskaičiuojama 9 013 (beveik 8 proc.), o vaikų nuo 8 iki 14 metų – 9 349 (8 proc.). Šių dviejų amžiaus grupių gyventojų skaičius pranoksta vyresnių kaip 66 metų gyventojų skaičių – jų fiksuota 18 044 (apie 15 proc.).
Kauno rajone jauniausia seniūnija pagal gyventojų amžių yra Užliedžiai. Beveik 55 proc. čia gyvenančių žmonių yra nuo 15 iki 45 metų, o vyresni nei 66 metų sudaro apie 7 proc. 18 proc. šios seniūnijos gyventojų yra nuo 46 iki 65 metų, 12 proc. – iki septynerių, beveik 9 proc. – 8-14 metų vaikai. Ringaudų seniūnijoje 15-45 metų gyventojai sudaro beveik 47 proc., nuo 46 iki 65 metų – beveik 22 proc., 8-14 metų – 11 proc., o likusioms amžiaus grupėms tenka po šiek tiek daugiau kaip 10 proc. Domeikavos seniūnijoje taip pat dominuoja (beveik 44 proc.) 15-45 metų gyventojai, o nuo 46 iki 65 metų, vyresnių nei 66 metų yra dvigubai daugiau nei Užliedžių seniūnijoje: atitinkamai 7 ir 14 proc. Vaikų abiejose amžiaus grupėse šioje seniūnijoje yra apie 8,5 proc. Daug 15-45 metų gyventojų yra Alšėnų ir Akademijos seniūnijose – atitinkamai 45,7 ir 44,3 proc. Tačiau labiausiai šiuo aspektu išsiskiria Batniavos seniūnija, kurioje tokio amžiaus grupės gyventojų yra net 62,3 proc. 46-65 metų gyventojai čia sudaro 26 proc., vyresni nei 66-erių – 8,3 proc. – 8-14 metų ir vos 1,3 proc. – vaikai iki septynerių metų.
Gyventojai dažniausiai renkasi Kauno rajoną dėl išplėtotos infrastruktūros, kokybiškų kultūros, švietimo, socialinių ir sveikatos paslaugų. Verslas pabrėžia palankią mokesčių politiką ir patogią geografinę padėtį.
„Greta demografinių iššūkių susiduriame ir su didžiule verslo plėtra, kuri vyksta keliose zonose, o labiausiai – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kauno rajono savivaldybėje yra daugiau kaip 5 tūkst. verslo subjektų, – pabrėžė savivaldybės vadovas. – Tenka apgailestauti, kad anksčiau galioję teisės aktai leido stichišką plėtrą, trūko atsakomybės investuotojams ir NT vystytojams. Tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę. Savivaldybių infrastruktūros įstatymas leidžia sukaupti papildomų lėšų. Verslininkai suprato, kad savo projektus reikia iš anksto aptarti su savivaldybe, pasidomėti, kokios toje teritorijoje problemos, kaip jas galima kartu spręsti“, – teigia meras V. Makūnas.
Pagal Finansų ministerijos sudarytą Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI), Kauno rajonas, kartu su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestais bei Neringos kurortu, patenka į penketuką savivaldybių, kuriose gyvenimo kokybės rodikliai yra geriausi. Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo subindekso reikšmes Kauno rajonas yra pirmas, o pagal materialines gyvenimo sąlygas – trečias.
