Kauno rajone paminėtas 1863-1864 m. sukilimas: atminimas gyvas
Nors nuo 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją praėjo daugiau nei pusantro šimto metų, atminimas apie šį svarbų įvykį Lietuvos istorijoje tebėra gyvas. Kauno rajone, kur telkėsi didžiausios sukilėlių pajėgos, sausio 22-ąją įvairiose vietose buvo paminėtos sukilimo metinės.
Šiulių kaime, prie paminklinio akmens, rinkosi Zapyškio pagrindinės mokyklos bendruomenė. Folkloro ansamblis „Altonė“ atliko patriotines dainas, o moksleiviai papuošė aplinką trispalviais paukšteliais. Pasak Kauno rajono savivaldybės pranešimo, Lenkapiuose, kur spėjama palaidoti devyni sukilėliai, vietos gyventojai pasakojo apie caro valdžios įsakymą po kautynių pristatyti šimtą vežimų sužeistiesiems ir žuvusiesiems į Kauną.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad „nors sukilimas buvo žiauriai numalšintas, jo metu iškeltos idėjos tapo pagrindu 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybei paskelbti“.
Paminėtas ir Kuro miško kautynių atminimas, kur vietos gyventojai dar 1883 m. įamžino datą „1863“ prie kovotojų kapo. Vėliau kapas buvo sutvarkytas, pasodintos pušelės, simbolizuojančios žuvusius sukilėlius, o 1967 m. pastatytas paminklinis akmuo.
Sukilimo metinės paminėtos ir Karalgiryje, kur Babtų gimnazijos moksleiviams istorijos mokytoja vedė pamoką prie paminklinio akmens. Ringovės kaime prisimintas kunigas Antanas Mackevičius, vienas iš sukilimo vadų. Sukilimo pėdsakų gausu Vandžiogaloje, Ibėnuose, Panevėžiuke ir Garliavos apylinkėse. Sausio 22-oji, Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, paskelbta sukilimo prieš Rusijos imperiją pradžios diena.
