Kauno rajone atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančias tendencijas – paauglių požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas. Specialistai pabrėžia, kad narkotinių medžiagų įvairovė pasaulyje didėja eksponentiškai, o prekeiviai vis dažniau atakuoja pažeidžiamiausias grupes – paauglius ir jaunimą. Šių medžiagų įsigijimas internetu taip pat kelia didelį susirūpinimą.
2024–2025 metais sociologų komanda, vadovaujama profesoriaus Gedimino Merkio, Kauno rajono savivaldybės užsakymu sukūrė ir išbandė naują stebėsenos metodiką. Jos tikslas – išsiaiškinti vyresniųjų klasių mokinių požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas, nustatyti vartojimo mastą ir jį lemiančius veiksnius. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti pirmadienį, dalyvaujant savivaldybės atstovams, atsakingų institucijų vadovams ir specialistams.
Kauno rajono merui Valerijui Makūnui idėja atlikti tokį tyrimą kilo po vizito Islandijoje. Ši šalis per dešimtmetį sugebėjo sumažinti narkotikų ir alkoholio vartojimą daugiau nei perpus. Tai pasiekta įgyvendinant griežtus įstatymus ir sutelktas pastangas.
Islandijoje alkoholiniai gėrimai parduodami tik asmenims, sulaukusiems dvidešimties metų. Paauglių drausminimą taip pat palengvino įvesta komendanto valanda. Po 22 valandos viešosiose vietose tvarką prižiūri moksleivių tėvai. Be to, jaunimo užimtumas yra svarbi priemonė kovojant su priklausomybėmis, o Islandija negaili lėšų šiam tikslui.
Kauno rajono savivaldybė taip pat aktyviai investuoja į sporto infrastruktūrą, vykdo prevencines programas ir remia neformalų ugdymą. Glaudžiai bendradarbiaujama su policijos pareigūnais, kurie dronų pagalba stebi situaciją prie mokyklų.
Renginyje dalyvavę Kauno rajono policijos viršininkė Monika Puškovienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė, Visuomenės sveikatos biuro direktorė Rita Gudauskienė, Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorius Dalius Balčiūnas ir kiti patvirtino savo įsipareigojimą tęsti bendras programas.
„Sociologinis tyrimas suteikė mums vertingos informacijos. Žinodami realią padėtį, galėsime taikyti veiksmingas priemones. Tam reikės ne tik specialistų, bet ir visos bendruomenės pastangų“, – sakė V. Makūnas.
Nors tyrimas neparodė kritinių signalų, meras įspėjo, kad atsipalaiduoti negalima, nes didėja ne tik narkotikų, bet ir tabako bei alkoholio prieinamumas. Tai patvirtina ir patys moksleiviai.
Pasak J. Jankauskienės, artimiausiu metu, remiantis tyrimo rezultatais, bus parengtas priemonių planas ir imtasi konkrečių veiksmų.
G. Merkys teigė, kad anoniminė apklausa ir pasirinkta metodika pasiteisino, nes 844 mokiniai kruopščiai ir atsakingai užpildė ilgą klausimyną. Psichoaktyvių medžiagų nomenklatūra buvo sudaryta konsultuojantis su Lietuvos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu.
Profesorius teigė, kad inovatyvi metodika padėjo nustatyti veiksnius, kurie lemia dalies mokinių polinkį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Tai – socializacijos šeimoje ir mokykloje aplinkybės, mokinių psichologinė būsena, požiūris į narkomaniją, jos keliamas rizikas ir mokyklos prevencinio darbo veiksmingumas.
G. Merkys pabrėžė, kad svarbu, jog paaugliai nepaliktų švietimo sistemos, nes joje jie yra sąlyginai saugesni.
