Vilkijoje, Kauno rajone, atidengtas paminklas, skirtas pagerbti senųjų miestelio gyventojų atminimą. Šią skulptūrinę kompoziciją, sukurtą skulptoriaus Tado Vosyliaus, ketvirtadienį pašventino Vilkijos Šv. Jurgio parapijos klebonas Linas Šipavičius.
Paminklo pagrindą sudaro natūralus lauko akmuo, ant kurio iškyla lietuviškų kryžių kompozicija, simbolizuojanti tikėjimą, viltį ir atgimimą. Ceremonijos metu kapinėse skambėjo trimito ir saksofono melodijos, kurios, tarsi, atkartojo skulptoriaus idėjas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šie žmonės formavo Vilkijos krašto istoriją ir padėjo moralinius pamatus ateities kartoms. Jis išreiškė viltį, kad lankydami artimųjų kapus, miestelio gyventojai prisimins ir tuos, kurie čia ilsisi amžino poilsio.
Renginį, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Vilkijos ir apylinkių seniūnai bei vietos bendruomenė, organizavo Vilkijos kultūros centras.
Senųjų Vilkijos gyventojų palaikai buvo rasti vykdant Kauno gatvės tvarkymo darbus. Kadangi miestelio centras yra saugomas kaip urbanistikos paminklas, Kauno rajono savivaldybė užsakė archeologinius tyrimus, kuriuos atliko viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“.
Archeologas Justinas Račas teigė, kad kasinėjimų metu buvo aptikta daugiau nei 200 palaikų. Dalis jų priklausė XVI–XVIII amžiais šventoriuje palaidotiems Vilkijos gyventojams, o kita dalis – III amžiaus kapinyno palaidojimams. Ankstyviausių kapų kaulai buvo perduoti Vilniaus universiteto Antropologijos tyrimų laboratorijai moksliniams tyrimams.
Šių metų birželio pabaigoje gyventojų palaikai buvo perlaidoti Vilkijos kapinėse. Vėliau buvo nuspręsta pastatyti paminklą. Panašiai buvo pasielgta ir Zapyškyje, atlikus archeologinius tyrimus senosios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios teritorijoje.
Vilkija 1969 m. buvo pripažinta vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. Tai vienas iš vertingiausių urbanistikos paveldo objektų, kurio unikalų vaizdą per šimtmečius formavo vietovės reljefas ir Nemuno upė.
Pirmą kartą Vilkija paminėta 1364 m. Livonijos kronikininko Hermano Vartbergės kronikoje, aprašant kalavijuočių ir kryžiuočių žygį į Paštuvos žemę. Po daugelio puldinėjimų, Vilkijos gyvenvietė sunyko, tačiau po Žalgirio mūšio atsikūrė kitoje vietoje, šalia dvaro. Intensyviai prekiaujant Nemunu su Gdansku ir Karaliaučiumi, 1450 m. čia įsikūrė pirmoji Lietuvos muitinė. 1513 m. Vilkija pirmą kartą paminėta kaip miestelis. 1542 m. Vilkijoje pastatyta bažnyčia, o 1554–1556 m. – Vilkijos dvaras.
