Lietuvoje planuojama nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reforma sukėlė audringas diskusijas ir nemažai pasipiktinimo, ypač dėl jos galimų padarinių senjorams. Ar ši reforma – dar vienas bandymas užkamšyti biudžeto skyles pažeidžiamiausių visuomenės grupių sąskaita? Straipsnyje pažvelgsime į planuojamus mokesčio pakeitimus ir įvertinsime, kaip šios permainos paveiks vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojus.
Planuojami NT mokesčio pakeitimai – kam jie iš tiesų naudingi?
Finansų ministerijos pateikta reforma siūlo dramatiškai sumažinti neapmokestinamąjį dydį nuo dabartinių 150 000 eurų iki vos 20 000 eurų kiekvienam gyventojui. Ar tai reiškia, kad kone kiekvienas būsto savininkas taps naujojo mokesčio įkaitu? Kritikai teigia, kad ši reforma labiausiai paveiks vidutines pajamas gaunančius piliečius, kurie visą gyvenimą taupė, kad senatvę praleistų nuosavuose namuose ar butuose.
Siūlomi progresiniai tarifai atrodo gražiai tik popieriuje:
- 0 proc. NT vertei iki 20 000 eurų – praktiškai niekam nepasiekiama riba, atsižvelgiant į dabartines NT kainas.
- 0,2 proc. nuo 20 000 eurų iki 150 000 eurų – paveiks daugybę paprastų žmonių.
- 0,5 proc. nuo 150 000 eurų iki 300 000 eurų – jaučiama rimta našta.
- 1 proc. nuo 300 000 eurų iki 500 000 eurų – reikšminga suma net ir pasiturintiems.
- 2 proc. viršijant 500 000 eurų – žymus spaudimas nekilnojamojo turto rinkai.
Leidimas savivaldybėms pačioms nustatyti tarifus gali tapti papildomu chaosu, kur savivaldybės konkuruos ne gerovės, bet mokesčių dydžio klausimais.
Reformos tikslai – sąžiningumas ar papildomas spaudimas gyventojams?
Finansų ministerija teigia, kad planuojama reforma sustiprins savivaldybių finansinį savarankiškumą ir užtikrins teisingesnį mokesčių paskirstymą. Vis dėlto ekspertai abejoja, ar papildomi mokesčiai gyventojams iš tiesų reiškia didesnį socialinį teisingumą. Jų nuomone, ši reforma galėtų būti vertinama labiau kaip biudžeto papildymo priemonė, nei realus mėginimas spręsti įsisenėjusias problemas valstybės finansų valdyme. Vietoje to, kad būtų atliekamos būtinos struktūrinės reformos, valdžia pasirinko greitesnį kelią – tiesiog padidinti apmokestinimą, tuo pačiu sukuriant papildomą spaudimą mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems piliečiams.
Papildomai numatomi 54 milijonai eurų į valstybės biudžetą galbūt ir atrodo nedidelė suma, tačiau jos poveikis socialiniam stabilumui gali būti reikšmingas. Ypač nukentės tie gyventojai, kurių pajamos jau dabar vos leidžia išgyventi – senjorai, daugiavaikės šeimos ar vieniši tėvai. Ekonomistai perspėja, kad toks mokesčio modelis, netinkamai pritaikytas konkretiems gyventojų sluoksniams, gali paskatinti dar gilesnę socialinę atskirtį ir sustiprinti visuomenės nepasitenkinimą, galiausiai sukuriant ilgalaikių socialinių problemų.
Kaip šis mokestis smogs senjorams?
Daugelis Lietuvos senjorų gyvena būstuose, įsigytuose sovietiniais laikais ar pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tuomet nekilnojamojo turto kainos buvo ženkliai mažesnės, tačiau šiandien tie patys būstai dėl rinkos pokyčių yra įvertinami gerokai didesnėmis sumomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 iki 2023 metų vidutinė būsto vertė Vilniuje išaugo beveik 300 proc., o Kaune – daugiau kaip 250 proc. Tai reiškia, kad senjorai, turintys kuklias pajamas ir gyvenantys didmiesčiuose ar jų apylinkėse, gali būti priversti sumokėti NT mokestį, kuris sudarys reikšmingą dalį jų metinių pajamų.
Nors valdžia siūlo išeitį – mokesčio atidėjimą iki turto perleidimo, ši alternatyva kelia nemažai klausimų. Iš esmės mokesčio atidėjimas reiškia, kad senjorų palikuonys ar naujieji turto savininkai turės apmokėti sukauptas skolas, kurios laikui bėgant gali ženkliai išaugti dėl kaupiamų procentų. Remiantis ekspertų vertinimais, tokia sukaupta skola per 10–15 metų gali viršyti ir paties turto vertės augimą. Tokia praktika gali paskatinti šeimas apsvarstyti turto pardavimą arba atsisakyti paveldėjimo, kas veda prie nepageidaujamų socialinių pasekmių ir gali dar labiau paskatinti senjorų finansinę bei emocinę įtampą. Ar valstybė tikrai turėtų kurti sąlygas, kurios netiesiogiai skatintų žmones atsisakyti ilgai puoselėto ir vertinamo šeimos turto?
Galimi iššūkiai – reforma, galinti pagilinti skurdą
Didžiausia šios reformos problema – jos absoliutus nejautrumas žmonių finansinėms galimybėms. Ekspertai įspėja, kad apmokestinus būstą, kuriame gyvena senjorai, gaunantys itin kuklias pensijas, šie žmonės gali būti priversti svarstyti apie turto pardavimą arba prisiimti papildomą finansinę naštą. Tai reikštų ne tik materialinį, bet ir psichologinį smūgį, nes daugelis senjorų šiuos būstus laiko ne tik gyvenamąja vieta, bet ir savo gyvenimo stabilumo simboliu.
Socialinis teisingumas nėra vien mokesčių didinimas – jis reikalauja aiškaus supratimo apie gyventojų pajamas ir galimybes. Tuo tarpu siūloma NT reforma, atrodo, eina lengviausiu keliu – papildo valstybės iždą, tačiau ignoruoja tai, kaip šis mokestis paveiks žmonių gyvenimą. Tokia situacija kelia pagrįstų abejonių dėl reformos socialinės atsakomybės ir valstybės gebėjimo realiai spręsti gilėjančias socialines problemas.
Reforma ar spąstai senjorams?
Planuojama NT mokesčio reforma gal ir turi gerų ketinimų, tačiau jos įgyvendinimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Senjorams ir taip sunku išgyventi iš mažų pensijų, todėl papildomas NT mokestis gali tapti paskutiniu lašu, priversiančiu daugelį jų parduoti savo ilgai kurtus namus.
Valstybei derėtų ne tiesiog didinti apmokestinimą, bet ieškoti realių būdų, kaip užtikrinti socialinį teisingumą ir gerovę visiems piliečiams, o ne tik papildomai apkrauti pažeidžiamiausias grupes naujais finansiniais iššūkiais.
Vis dėlto, už skaičių ir procentų slepiasi tikros žmonių istorijos ir gyvenimai, kurie gali būti paveikti šios reformos. Senjorų namai – tai ne tik turto vertė, bet ir jų gyvenimo kokybės bei saugumo garantas. Todėl svarbu įvertinti, ar planuojamas nekilnojamojo turto mokestis nepavers senjorų gyvenimo finansine našta, kurią ne kiekvienas pajėgs pakelti.
