## Riaušių bylos atomazga: Ar išvis buvo riaušės? Advokatų abejonės pribloškė teismą
Vilniaus apylinkės teisme tęsiasi aistros dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. riaušių prie Seimo. Baigiamųjų kalbų metu advokatai stebina pareiškimais, kuriemeta abejonių šešėlį ant pačios riaušių sąvokos.
**Ar buvo riaušės, ar tik pasipriešinimas?**
Kaltinamojo Jevgenijaus Ivanovo advokatė Ana Ustinovič drąsiai suabejojo, ar įvykiai prie Seimo išvis gali būti vadinami riaušėmis, kurioms reikėjo plano „Vėtra“ įvedimo. Jos nuomone, jos kliento veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip smurtavimas riaušių metu, už ką gresia iki septynerių metų nelaisvės, o kaip pasipriešinimas pareigūnams, už kurį numatyta kur kas švelnesnė bausmė – iki trejų metų laisvės atėmimo. Advokatė įrodinėjo, kad nėra jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jos kliento kaltę, todėl jis turėtų būti išteisintas.
A. Ustinovič teigė, kad visų kaltinamųjų veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip dalyvavimas riaušėse, o kaip pasipriešinimas pareigūnams, viešosios tvarkos pažeidimas, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad „taikiai nusiteikusius“ žmones išprovokavo Seimo narių ir pareigūnų veiksmai.
„Minia buvo pasipiktinusi, kai Seimo nariai ir darbuotojai per langus ėmė rodyti nepadorius gestus“, – teigė advokatė, prašydama teismo nutraukti bylą J. Ivanovo atžvilgiu ir atmesti visus civilinius ieškinius.
**Kaltė pripažinta iš dalies: gailestis ar strategija?**
Kito kaltinamojo, Audriaus Kavaliausko, advokatas Romaldas Brilius taip pat tikino, kad jo ginamasis nepadarė jokių nusikaltimų ir prašė jį išteisinti. Tuo tarpu Raimonda Venckutė, atstovaujanti Dominykui Ščeglovui, teigė, kad jos klientas kaltę pripažino tik iš dalies – jis pripažino spyręs policininkui ir jį stumdęs.
Prokuratūra D. Ščeglovui, kuris anksčiau buvo teistas tris kartus už ginklo pagrobimą, nepilnametės išžaginimą ir disponavimą narkotikais, siūlo skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau advokatė R. Venckutė prašė teismo skirti švelnesnę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Ji taip pat prašė atmesti civilinius ieškinius, pabrėždama, kad jos gynamasis prisipažįsta ir gailisi.
„Jis augina dvejų metų sūnų ir podukrą. Nors anksčiau ir teistas, linkęs pasitaisyti. Ketverių metų bausmė aiškiai per griežta, nes jis buvo atsitiktinis dalyvis, o ne organizatorius. Žmogus turi būti teisiamas už tai, ką padarė, o ne už savo praeitį“, – argumentavo advokatė.
**Netikėti paaiškinimai ir keisti argumentai**
Gynėjai ir kitiems kaltinamiesiems siūlė švelnesnes bausmes, nei prašė prokurorai. Ribotai pakaltinamos Oksanos Pročkailo advokatas Aleksandras Doroševas siūlė teismui atsargiai vertinti jos dalinį prisipažinimą, argumentuodamas tuo, kad ji serga psichikos liga ir yra keletą kartų gydyta psichiatrijos ligoninėse. Moteris pripažino, kad įkando policininkui į ranką, tačiau advokatas teigė, kad ji save apkalbėjo.
Įdomų paaiškinimą rado Luko Dolotovo advokatas Egidijus Vosylis, komentuodamas jo kliento gestą – iškeltą vidurinį pirštą pareigūnams. Jis teigė, kad Lietuvių gestų kalbos žodyne šis gestas reiškia raidę „ė“, o jo klientas tiesiog klausė pareigūnų: „Ė, ką darot?“
Vadimo Jalago advokatė Rita Petručionytė suabejojo, ar pareigūnų vadinimas išsigimėliais išvis yra įžeidimas. „Kas mažą savivertę turinčiam žmogui yra įžeidimas, didelę savivertę turinčiam žmogui yra kalambūras“, – teigė ji, prašydama savo klientą išteisinti dėl dalyvavimo riaušėse.
**Bausmių įvairovė ir bylos apimtis**
Šioje byloje yra net 87 kaltinamieji, ir kiekvienas jų turi teisę į baigiamąją kalbą. Prokuratūra siūlo realias laisvės atėmimo bausmes nuo dvejų iki puspenktų metų skirti 33 kaltinamiesiems. Kitiems siūlomos lygtinės bausmės, baudos arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Riaušės prie Seimo kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms. Bylą sudaro net 214 tomų, o joje nukentėjusiaisiais pripažinti 27 asmenys, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Ši byla kelia daug klausimų ir abejonių dėl įvykių prie Seimo vertinimo. Ar tai buvo riaušės, ar tik spontaniškas pasipriešinimas? Ar visi kaltinamieji yra vienodai kalti? Į šiuos klausimus turės atsakyti teismas, priimdamas sprendimą šioje sudėtingoje ir rezonansinėje byloje.