Frontui iš esmės sustingus, Rusija ir Ukraina vis dažniau raketomis bei dronais smogia miestams ir infrastruktūrai toli nuo kovos linijos. Abiejų šalių gyventojai karą jaučia vis skaudžiau, tačiau analitikai nemato ženklų, kad didėjantys nuostoliai verstų Maskvą ar Kyjivą nusileisti.
Ukrainos dronai smogė Rusijos logistikai ir degalų tiekimui
Naujas abipusių smūgių etapas įsibėgėjo birželio pabaigoje, kai Ukraina pradėjo 40 dienų kampaniją prieš taikinius Rusijoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jos tikslas buvo priversti Rusiją užbaigti karą. Vis dėlto kampanijai pasibaigus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodė ketinimų sustoti.
Nuo kampanijos pradžios Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė daugiau kaip 30 didžiųjų internetinės prekybos bendrovių sandėlių. Daugiausia atakų teko Rusijos elektroninės prekybos milžinei „Wildberries“, kurios objektai pradėti atakuoti liepos 18 dieną.
Šie smūgiai sutrikdė komercinę logistiką, padarė didelių nuostolių smulkiesiems pardavėjams ir pražudė kelis sandėlių darbuotojus. Kyjivas tvirtina, kad „Wildberries“ tiekė ne tik civilines, bet ir dvejopos paskirties bei karines prekes.
Ukraina taip pat atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir degalų gabenimo infrastruktūrą. 2026 metų rugpjūtį benzino arba dyzelino neturėjo apie 70 proc. šalies degalinių. Rugpjūčio 19-ąją stebėsenos programėlė „Gdebenz“ degalų fiksavo tik 28 proc. Rusijos degalinių, o Maskvoje buvo ribojamas vienu kartu parduodamas jų kiekis.
Rusijos valdžia dar rugpjūčio 5 dieną beveik metams leido gaminti, importuoti ir parduoti anksčiau uždraustą žemesnių „Euro-2“, „Euro-3“ ir „Euro-4“ standartų benziną. V. Putinas pripažino, kad Ukrainos smūgiai daro žalą, tačiau degalų krizę vadino „nekritine“.
Atakos priartino karą ir prie Rusijos didmiesčių gyventojų. „The New York Times“ kalbintas Maskvos knygų redaktorius Piotras sakė, kad šią vasarą pasirodė pirmieji įtrūkimai miesto gerovės fasade. Motociklų entuziastas Jevgenijus pasakojo apie bemieges naktis, prasidedančias gavus įspėjimus dėl galimų dronų atakų. Abu vyrai saugumo sumetimais prašė neskelbti jų pavardžių.
Ukrainietė maisto prekių parduotuvės darbuotoja Olena Ivaško, kurios keturi giminaičiai žuvo per karą, mano, kad rusai jo nesupras, kol patys nepatirs didelio nepritekliaus. „Jie nesuprato, kas yra karas, kol neatsistojo į eiles prie degalinių kolonėlių“, – sakė ji.
Ukrainos smūgiai Azovo ir Juodosios jūrų infrastruktūrai sutrikdė ir Rusijos grūdų eksportą. Apribojimai Kerčės sąsiauryje ir Azovo–Dono kanale paveikė maršrutą, kuriuo gabenama apie 28 proc. rusiškų kviečių eksporto.
2025–2026 prekybos metais Rusija tebebuvo didžiausia pasaulio kviečių eksportuotoja: išvežė 48 mln. tonų ir užėmė 21,1 proc. pasaulinės rinkos. Todėl uostų bei laivybos trikdžiai gali paveikti ne tik Rusijos pajamas, bet ir pasaulines kviečių kainas.
Rusijos atakos Ukrainoje pareikalavo gerokai daugiau aukų
Rusijos atsakas ukrainiečiams sukelia didesnių nuostolių nei Ukrainos smūgiai Rusijai. Jungtinės Tautos patvirtino, kad 2026 metų liepą Ukrainoje žuvo mažiausiai 437 civiliai, o dar 2 610 buvo sužeisti. Tai didžiausias vieno mėnesio aukų skaičius nuo 2022 metų kovo ir 70 proc. daugiau nei 2025 metų liepą.
Rusijos institucijos skelbė, kad liepą šalies teritorijoje žuvo 79 ir buvo sužeistas 601 civilis. Tačiau JT dėl ribotos prieigos ir informacijos stokos šių duomenų negalėjo nepriklausomai patikrinti.
Ukrainos oro gynybą silpnina JAV gaminamų „Patriot“ raketų, galinčių numušti balistines raketas, trūkumas. Padėtį dar labiau sunkina nauji Rusijos reaktyviniai dronai, kurie, šaltinio duomenimis, gali pasiekti beveik 600 kilometrų per valandą greitį, vykdyti žvalgybą ir smogti aptiktiems taikiniams.
Rusijos Gynybos ministerija tvirtina, kad masinių smūgių taikiniai yra su karu susiję pramonės objektai, naftos perdirbimo gamyklos, logistikos centrai ir uostų infrastruktūra. Ukrainos pareigūnai atakas prieš maisto sandėlius ir kitus civiliams svarbius objektus laiko mėginimu sutrikdyti kasdienį gyvenimą bei palaužti visuomenės moralę.
Rusijos smūgiai Ukrainos pietuose esančios Odesos srities uostams panaikino maždaug trečdalį šalies grūdų eksporto pajėgumų. Šaltinio vertinimu, per antrąjį 2026 metų pusmetį Ukraina dėl to gali netekti daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų žemės ūkio eksporto pajamų.
Per pusmetį Rusijos atakos taip pat apgadino arba sunaikino daugiau kaip 300 Ukrainos degalinių. Liepą ir rugpjūtį smūgiai leidykloms bei sandėliams sunaikino apie 13 mln. knygų, tarp jų maždaug 1,2 mln. vadovėlių.
Rugsėjo 1 dieną V. Putinas paskelbė nurodęs rengti masinius smūgius Ukrainos energetikos objektams. Jis tai vadino atsaku į Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitą infrastruktūrą. Analitikai dėl to prognozuoja dar sunkesnę žiemą Ukrainos gyventojams.
Taikos derybos įstrigo, o abi visuomenės mėgina prisitaikyti
Užsienio politikos tyrimų instituto karinis ekspertas Robas Lee teigia, kad svarbiausias klausimas yra ne tai, ar smūgiai skaudūs, bet kiek skausmo Rusija gali ištverti, palyginti su Ukraina. Jo vertinimu, Rusijos visuomenės atsparumas yra didelis. Analitikų išvada kol kas išlieka niūri: Ukraina negali pasiduoti, o Rusija nenori nutraukti karo.
Rugpjūčio 25 dieną JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Johnas Ratcliffe'as lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos žvalgybos vadovais, tačiau ne su V. Putinu. Po trijų dienų Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad taikos derybos atsidūrė „gilioje pauzėje“.
Nuo rugpjūčio 27-osios iki rugpjūčio 31 dienos Ukrainos sostinėje Kyjive oro pavojus buvo paskelbtas 58 kartus. Raketos ir dronai miestą puolė bangomis, o rugsėjo 4-ąją naujienų agentūra AP pranešė, kad Maskva perėjo prie beveik visą parą trunkančių sostinės atakų.
Rugsėjo 1 dieną V. Zelenskis perspėjo oro bendroves, kad dėl ukrainiečių dronų Rusijos oro erdvė tampa nesaugi. V. Putinas šį pareiškimą pavadino „valstybiniu terorizmu“, o Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas tikino, jog skrydžių sauga stiprinama ir didelių civilinės aviacijos sutrikimų nebus.
Nepaisant oro pavojaus, rugsėjo 1-ąją Ukrainoje prasidėjo mokslo metai. Kyjivo mokyklose pirmokų skaičius nuo 28 500 2022 metais sumažėjo iki maždaug 16 600 šiemet.
„Mes jau pripratome prie to, kad viskas yra naikinama“, – sakė 45 metų ukrainietė Aliona Chystiakova, neseniai parduotuvėje radusi tuščias maisto produktų lentynas. Jos žodžiais, nepaisant smūgių ir griovimo, žmonės kiekvieną kartą mėgina atkurti įprastą gyvenimą.
