2012 m. spalio 17 d. pranešimas VIR
(iš plenarinio posėdžio)
Seimas plenariniame posėdyje priėmė Žvalgybos įstatymo (projektas Nr.
XIP-3552(5) ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais naujai
reglamentuojami žvalgybos institucijų veiklos teisiniai pagrindai,
uždaviniai, veiklos sritys ir principai, teisės ir pareigos, struktūra,
veiklos kontrolės pagrindai ir būdai, taip pat nustatomas žvalgybos
pareigūnų statusas, tarnybos eiga, tarnybinė atsakomybė, tarnybinis
atlyginimas, socialinės ir kitos garantijos.
Už naują Žvalgybos įstatymo redakciją balsavo 63 Seimo nariai, prieš
balsavusių nebuvo, susilaikė 16 parlamentarų. Pagal priimtas nuostatas
žvalgyba ir kontržvalgyba bus atribojama nuo žvalgybą vykdančioms
institucijoms nebūdingos nusikalstamų veikų tyrimo veiklos. Įstatyme
įtvirtinama, kad pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas yra
stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie
rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą
užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus
ir grėsmes.
Priimtais teisės akto pakeitimais nustatoma, kad informacijos, vykdant
žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus, kuriais gali būti suvaržomos
asmens teisės ar laisvės, sankcionuos apygardų teismai. Pagal motyvuotą
apygardos teismo nutartį galės būti atliekami šie veiksmai: elektroninių
ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio
asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas, patekimas į asmens būstą,
kitokias patalpas ar transporto priemones, jų apžiūra ir fiksavimas,
dokumentų ar daiktų paėmimas ar slapta jų apžiūra ir fiksavimas,
informacijos apie elektroninių ryšių įvykius gavimas, pinigų, piniginių
srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip
pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimas ir fiksavimas.
Be to, nutarta nustatyti žvalgybos institucijas, jų teises ir pareigas,
finansavimą, reglamentuoti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę ir
koordinavimą. Žvalgybos institucijų veiklos koordinatoriumi paskirta
Valstybės gynimo taryba, parlamentinę kontrolę vykdys Seimo statute
nurodytas Seimo komitetas, Vyriausybė kontrolę vykdys pagal Konstitucijos ir
įstatymų nustatytą kompetenciją. Skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų,
pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, tirs ir nagrinės Seimo
kontrolieriai.
Žvalgybos institucijos kiekvienais metais turės paskelbti neįslaptintas
veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo
veiklos sritis. Kita informacija visuomenei ar atskiriems asmenims apie
žvalgybos institucijų veiklą galės būti teikiama tik žvalgybos institucijos
vadovo sprendimu.
Lietuvoje žvalgybos institucijų veiklą vykdo Valstybės saugumo
departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto
apsaugos ministerijos.
Spalio 2 d. Seimas priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kuris nustato
teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, uždavinius,
kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos
tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės
žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat finansavimą, koordinavimą ir
kontrolę.
Kontaktinis asmuo:
Rimas Rudaitis
Seimo kanceliarijos
Komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyriaus
Vyresnysis specialistas
Tel. 2396132
[email protected]
Šį pranešimą per „BNS Spaudos centrą” paskelbė Rimas Rudaitis, LR
Seimas.BNS už pranešimų spaudai turinį neatsako