Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kuriomis už neteisėtą asmens su negalia automobilio statymo kortelės naudojimą siūloma numatyti nuo 60 iki 300 eurų baudas. Naują reguliavimą siūloma įvesti nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
Kokios baudos numatomos
Už neteisėtą pasinaudojimą kortele – kai automobilis statomas ar naudojamasi kitomis Kelių eismo taisyklėse numatytomis lengvatomis, nors transporto priemonės nevairuoja ir ja nevežamas asmuo su negalia, kuriam kortelė išduota – siūloma bausti nuo 60 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas toks administracinis nusižengimas užtrauktų didesnę – nuo 140 iki 300 eurų – baudą.
Šiuo metu ANK administracinė atsakomybė numatyta tik už sustojimą ir stovėjimą vietose, skirtose skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba kortele pažymėtoms transporto priemonėms.
Kodėl siūlomos pataisos
Anot D. Razmislevičiaus, kortelė suteikia ne tik judėjimo palengvinimą, bet ir finansinių naudų, pavyzdžiui, teisę į nemokamą ar lengvatinį stovėjimą, todėl ji tampa galimo piktnaudžiavimo objektu.
„Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, patys nebūdami asmenimis su negalia ir neveždami tokių gyventojų, neteisėtai naudojasi asmens su negalia automobilio statymo kortelėmis. Tokie veiksmai iškraipo lengvatų paskirtį, sudaro nepagrįstas privilegijas ir pažeidžia sąžiningumo bei lygiateisiškumo principus“, – Eltai sakė parlamentaras.
Jis pažymi, kad šiuo metu ANK nėra aiškiai įtvirtintos atsakomybės, kai kortelė naudojama ne pagal paskirtį – tai, jo teigimu, teisinė spraga, sudaranti prielaidas piktnaudžiauti. Toks piktnaudžiavimas mažina laisvų specialiai asmenims su negalia skirtų vietų ir didina socialinę įtampą, tvirtina pataisų autorius.
Griežtesnė atsakomybė už klastojimą
Atskiromis Baudžiamojo kodekso (BK) pataisomis D. Razmislevičius siūlo už kortelių klastojimą numatyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki 4 metų. Pagal projektą, tas, kas pagamino netikrą, suklastojo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo neįgaliojo statymo kortelę, būtų baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Priėmus pataisas, atsakomybė už tokios kortelės klastojimą prilygtų atsakomybei už asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų klastojimą. Šiuo metu neįgaliojo kortelės, kaip nurodo parlamentaras, yra lengvai nukopijuojamos ir laminuojamos, o traktuojamos ne kaip oficialus dokumentas – tai palengvina piktnaudžiavimą.
Klastojimo mastas ir Vilniaus patirtis
LRT duomenimis, oficialios apibendrintos statistikos apie kortelių klastojimo mastą Lietuvoje nėra, tačiau tarptautiniai vertinimai rodo, jog iki 20 proc. specialių stovėjimo leidimų gali būti naudojami neteisėtai. Pažeidimai dažniau pasitaiko didmiesčiuose ir kurortuose, kur trūksta stovėjimo vietų ir taikomi didesni mokesčiai.
Vilniuje nuo 2025 m. liepos 1 d. įdiegta elektroninio leidimo sistema „Lengvata“ – nuo 2025 m. vidurio išduoti 3 206 leidimai, o dėl galimo kortelių klastojimo pažymėta 307 transporto priemonės.
