2012 m. liepos 10 d. pranešimas VIR
Seimo plenarinėje sesijoje rudenį turėtų būti pradėtas svarstyti
Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas sukurs ne tik
naują teisinę civilinės ir karinės žvalgybos bazę, bet ir, tikėtina, naują
kokybę. Įstatymas jau parengtas, belieka iki galo nugludinti baigiamuosius
niuansus.
Pasak vieno iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Seimo Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko, iki šiol
buvo sulaukiama daug priekaištų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo
civilinei žvalgybai, jo veikimo metodų ir atsakomybės stokos, todėl ir kilo
mintis iš esmės pertvarkyti šią sistemą.
„Žvalgybos institucijos nėra teisėsaugos institucijos, bet gindamos
Lietuvos nacionalinius interesus jos turi naudoti tuos pačius metodus.
Reikia surasti balansą, kaip būtų dirbama efektyviai, tačiau nebūtų
piktnaudžiaujama suteiktomis galimybėmis. Atsižvelgiant į tai, buvo sutarta,
kad vietoje Operatyvinės veiklos įstatymo bus kuriamas naujas Kriminalinės
žvalgybos įstatymas teisėsaugos institucijoms ir Žvalgybos įstatymas su
metodais, jų kontrolės aprašymu karinei ir civilinei žvalgyboms”, –
pertvarkos esmę trumpai apibūdino parlamentaras.
Šiuo metu galiojantis įstatymas ne iki galo reglamentuoja žvalgybą – jos
atlikimo pagrindus, žvalgybos informacijos rinkimo būdus, surinktos
informacijos teikimą suinteresuotiems asmenims, žvalgybą vykdančių
institucijų koordinavimo ir kontrolės procesus.
A. Anušausko įsitikinimu, žvalgybai turi būti taikoma parlamentinė
kontrolė. Kad šito reikia, įrodė prieš dvejus metus atliktas parlamentinis
tyrimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos, kai aukščiausio
lygio Lietuvos politikai, su Prezidentūra imtinai, nebuvo tinkamai
informuojami apie tai, ką nusprendė ir nekontroliuojamai vykdė tuometiniai
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai. Politikai turi žinoti visas
detales, kurių reikia priimant politinius sprendinius. Iš tos situacijos
išeitis surasta reformuojant VSD, kitas žingsnis – parengus naują Žvalgybos
įstatymą, sukurti kitokios kokybės žvalgybos ir kontržvalgybos sistemą bei
sustiprinti kontrolės svertus.
Pagal minėtą reformą numatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
pakomitetis, kuruosiantis būtent žvalgybos klausimus. Komiteto narė, krašto
apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasiūlė įvesti ir Žvalgybos inspektoratą
prie Vyriausybės, kaip papildomą kontrolės svertą.
Pasikeitė dar ir tai, kad anksčiau prioritetus žvalgybai vykdyti
nustatydavo pats Valstybės saugumo departamentas. Dabar, pagal grėsmes
nacionaliniam saugumui, VSD yra nustatyti prioritetai – tos veiklos sritys,
pagal kurias jie renka ir teikia žvalgybinę informaciją.
Įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviai
Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų veiklai, užtikrinant nacionalinį
saugumą, nustatant, mažinant ir šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir
grėsmes valstybei. Numatoma detaliai reglamentuoti žvalgybos ir
kontržvalgybos veiklą – šių veiklų sampratą; tikslus; principus;
informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus; šios
informacijos panaudojimą; apsaugą; atsakomybę už jos neteisėtą panaudojimą.
Taip pat planuojama žvalgybą ir kontržvalgybą atriboti nuo baudžiamojo
persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.
„Mes turime suteikti žvalgybos institucijoms resursus ir aiškias teisines
galimybes vykdyti savo funkcijas”, – teigė A. Anušauskas.
Todėl numatoma nustatyti žvalgybos pareigūnų statusą, atsakomybę, darbo
užmokestį, socialines ir kitas garantijas. Kad būtų galimybė ir geram
analitikui, nebūtinai vadovui, už nepriekaištingą darbą gauti normalų
atlyginimą.
Šiuo žvalgybos įstatymo projektu būtų iš esmės naujai nustatoma žvalgybos
institucijų vykdoma veikla – kontržvalgyba, detalizuojama žvalgyba, veiklos
koordinavimas ir kontrolė, žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir jos
panaudojimo galimybės, žvalgybos pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių
garantijų sistema. Karinei ir civilinei žvalgybai būtų sukurtos vienodos
sąlygos.
„Tai sukurtų naują žvalgybos kokybę Lietuvoje, o Valstybės saugumo
departamentas turi tapti atskaitinga, demokratinės valdžios kontroliuojama
ir turinčia autoritetą visuomenėje civiline institucija”, – apibendrino
Seimo NSGK pirmininkas A. Anušauskas.
Kontaktams:
Seimo narys Arvydas Anušauskas
Tel. (8 5) 2396652
[email protected]
Kontaktinis asmuo:
Seimo narys Arvydas Anušauskas
Tel. (8 5) 2396652
[email protected]
Šį pranešimą per „BNS Spaudos centrą” paskelbė Justė
Radzevičiūtė-Laugalienė, LR Seimo kanceliarija.BNS už pranešimų spaudai
turinį neatsako